Gyventojai dalijasi į dvi stovyklas – vieni tvirtina, kad laikas atsinaujinti, o kiti prašo saugoti unikalų miesto paveldą.
Daugiau – reportaže.
Architektas Miroslavas Šnipiškėse gyvena nuo vaikystės. Prieš šešerius metus ten įsigijo nuosavą namo dalį. Atsižvelgdamas į paveldosauginius reikalavimus, Miroslavas pats savo lėšomis tvarkėsi savo namo dalį ir sako – kiekvienas turi įvertinti ir saugoti kultūriškai svarbias pastato detales.
„Reikia vertingas savybes išsaugoti, tai, pavyzdžiui, kaip šitam name langinės, papuošimai, apvadai, vėjalentės. Tai yra vertingos tokios savybės“, – pasakoja Šnipiškių gyventojas Miroslavas Bielinis.
Visgi pastatas atnaujintas ne visiškai ir jo fasadas padalintas į dvi dalis: kaimynams priklausanti dalis kitos spalvos ir nerenovuota, mat jie neskuba.
„Nors projektą ir sutikimą jie pasirašė, kad reikia rekonstrukciją atlikti, bet kaip matote, savo dalies jie neskuba tvarkytis“, – sako M. Bielinis.
Šnipiškės – kultūrinis paveldas
Dalį Šnipiškių jau nuo seno saugo sostinės Kultūros paveldo departamentas, kuris lapkričio viduryje atnaujino teritorijos ribas ir pavadino „Medinės Šnipiškės“. Šnipiškėse gyvenantis Miroslavas pritaria, kad paveldą saugoti reikia.
„Tai priverčia susimąstyti, prieš griaunant, prieš projektuojant. Bet tai nereiškia, kad kiekvieną sandėliuką, lauko tualetą kažkas saugos“, – aiškina M. Bielinis.
Diskusijos dėl medinių namelių sostinės centre netyla jau daugelį metų. Iš paukščio skrydžio matyti, kad kai kurie namai yra atnaujinti, sutvarkytos kelios gatvės.
Tiesa, yra nemažai kritinės būklės pastatų – įgriuvusiais stogais, išpuvusiomis sienomis, kai kur sklypai atrodo kaip lūšnynai su nemalonų kvapą skleidžiančiomis atliekų krūvomis.
Gyventojų nuomonės apie šio kvartalo likimą – išsiskiria:
„Būtų gerai, kad visi norėtų nugriauti ir naujai viską pastatyti. Jau nebereikia tokio vaizdo miesto centre.“
„Medinės Šnipiškės! Būtinai išsaugoti, kodėl gi ne. Tegul lieka istorija!“
„Čia reikėtų kiekvieno individualiai klaust, šiaip jau. Nes čia įvairios nuomonės, taip, kad vieni norėtų griaut, kiti statyt.“
Lūženos miesto centre – absurdas
Vystytojai savivaldybės sprendimą išplėsti saugomas teritorijas kritikuoja, vadina absurdišku. Sako, kad tokiu būdu visai neatsižvelgiama nei į gyventojų, nei į verslininkų poreikius.
„Lūkesčiai buvo tokie, kurie buvo aprašyti bendrajame plane, kuriame mes susitarėm prieš trejus metus, kad saugome centrą, o va šitoje vietoje nuo Kalvarijų gatvės ir Veprių, Kintų gatvėse, mes galim statyti 4 – 5 aukštų pastatus“, – tikina „Ober-Haus“ generalinis direktorius Vytas Zabilius.
Vystytojai skundžiasi, kad dėl išplėstos saugomos Šnipiškių teritorijos griūva jų planai: žemėse, kurios jiems priklauso, ir kuriose jau buvo suplanuoti statybų projektai, staiga tapo nebegalima prestižinėje vietoje statyti daugiabučių, kur kvadratinio metro kaina prasideda nuo 4000 eurų. Savivaldybei pakeitus tvarką, teliko leidimas mediniams dviaukščiams pastatams. O apie pokyčius, kaip sako vystytojas, niekas neįspėjo iš anksto.
„Negavom jokios informacijos, tik sužinojom jau iš kitų šaltinių, iš kaimynų, netgi, tiesą pasakius, taip jau post faktum, kai net negalėjome pateikti savo pretenzijų, kad mes visi tapome paminklais“, – aiškina V. Zabilius.
Verslininkai piktinasi, kad statybų ir plėtros galimybes sumažinę pakeitimai yra keisti ir neįmanomi, įsigytas turtas po pakeitimų iš esmės neteko vertės. Mediniams namams – gerokai griežtesni priešgaisriniai reikalavimai, privalomi atstumai tarp pastatų – didesni.
Savivaldybė argumentuoja, kad niekas iš esmės nepasikeitė, tik padidinta saugoma teritorija. O Šnipiškės vietiniu urbanistikos paminklu pripažintos dar 1944 metais.
„Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo aktu nustatyta, kas yra vertinga šioje vietovėje. Tai nėra teritorijų planavimo dokumentas, jis nereglamentuoja statybos, naujos statybos“, – teigia savivaldybės atstovė Jolita Noreikienė.
Vystytojai sako, kad savivaldybė sutiko tęsti diskusiją ir ieškoti kompromiso. Žada kitų metų pradžioje susėsti prie bendro stalo aptarti pokyčius ir priimti galutinį sprendimą.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio viršuje.
.jpg)
