Vilniuje penktadienį įteiktos 2006-ųjų metų premijos humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų atstovams.
Tradiciškai Lietuvos mokslų akademijoje vykdavusi ceremonija šiais metais persikėlė į Vyriausybės rūmus, nes akademija šiuo metu renovuojama.
Mokslo premijas įteikęs premjeras Gediminas Kirkilas sveikinimo kalboje pasidžiaugė apdovanotų mokslininkų pasiekimais.
"Jūs dirbate ypatingai reikalingą mūsų Tėvynei darbą, savo veikla dedate tvirtus atgimstančios šalies ūkio, ekonomikos, kultūros pagrindus ir garsinate mūsų Lietuvą visame pasaulyje", - sakė G.Kirkilas.
Kartu jis išreiškė viltį, jog ateityje dar labiau bus stiprinimas mokslo, pramonės bei verslo bendradarbiavimas.
"Svarbu, kad mokslas ne tik užtikrintų studijų, tai yra aukštos kvalifikacijos specialistų, rengimo kokybę bet ir suteiktų postūmį šalies pramonės modernizavimui ir jos veiklos efektyvinimui. Tai ypač svarbu, nes net ir sparčiai auganti mūsų šalies ekonomika remiasi žemomis ir vidutinėmis technologijomis", - kalbėjo ministras pirmininkas.
Premjeras taip pat pabrėžė būtinybę gerinti šalies mokslo sistemos veiklos kokybę, padidinti mokslinės veiklos efektyvumą, aktualumą, o mokslo turimą potencialą kuo racionaliau panaudoti šalies ūkio, švietimo, kultūros bei socialinių reikmių tenkinimui.
Iš šiais metais pateiktų 37 mokslo darbų komisija premijuoti nusprendė 13. Premijos įteiktos 29 mokslininkams.
Humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijoje premijuotas dabar jau mirusio Gintaro Beresnevičiaus darbų ciklas "Religijotyra ir senovės baltų mitologija", Simo Karaliūno mokslo darbas "Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose" bei Irenos Reginos Merkienės darbų ciklas "Lietuvių etninės kultūros tipologiniai arealai ir regioninio tapatumo išraiška (16 amžiaus antroji pusė - 20 amžius)".
Lietuvos mokslo premijų komiteto sprendimu premija paskirta ir vienam taikomosios mokslinės veiklos darbui: Meilutės Ramonienės, Loretos Vilkienės, Joanos Pribušauskaitės ir Virginijos Stumbrienės ciklui "Lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymas: situacijos tyrimas, metodika ir jos taikymas".
Fizinių mokslų sekcijoje nuspręsta premijuoti Artūrą Dubicką už darbų ciklą "Algebrinių skaičių pasiskirstymas" ir Konstantiną Pilecką už darbų ciklą "Klampaus skysčio tekėjimo begalinėse srityse matematiniai modeliai".
Už taikomosios mokslinės veiklos darbų ciklą "Organinė optoelektronika: naujos organinės medžiagos, fotoreceptoriai ir fizikiniai reiškiniai juose" premija įteikta Edmundui Montrimui, Valentui Gaideliui, Vygintui Jankauskui, Vytautui Getaučiui ir Donatui Jonui Sidaravičiui.
Biomedicinos mokslų sekcijoje reikšmingiausiu buvo pripažintas Rimanto Stepono Nivinsko, Lidijos Truncaitės, Aurelijos Zajančkauskaitės darbų ciklas "T4 tipo bakteriofagų genų struktūros ir raiškos reguliavimo tyrimas".
Eksperimentinės plėtros srityje premijuoti šie darbų ciklai: Rasos Bagdonienės ir Rasos Sirtautienės "Savalaikės diagnostikos ir modifikuotų gydymo metodų pritaikymo svarba šiuolaikinėje aklumo prevencijoje" bei Vytauto Kesmino, Rimanto Repečkos, Tomo Virbicko, ir Lino Ložio "Žuvų populiacijų ir bendrijų tyrimų taikymas aplinkosaugoje ir žuvininkystėje".
Technologijos mokslų sekcijoje nuspręsta premijuoti mokslininką Albertą Čaplinską už darbų ciklą "Programų sistemų inžinerija: didelių programų sistemų kūrimo metodai, technologijos ir priemonės". Premijos įteiktos ir Benediktui Čėsnai, Leonui Vaidotui Ašmantui, Petrui Vaitiekūnui už darbų ciklą "Šilumos ir masės mainų intensifikavimas ir dėsningumų nustatymas energetiniuose įrenginiuose".
Technologijos eksperimentinės plėtros srityje premijos įteiktos darbų ciklo "Automobilių kelių ir gatvių tiesybos technologijų eksperimentiniai tyrimai ir taikymas" autoriams Donatui Čygui ir Alfredui Laurinavičiui.
Lietuvos mokslo premijas įsteigė Vyriausybė. Vienos premijos dydis - 42,5 tūkst. litų
