Penktadienį Vilniaus miesto savivaldybėje pristatyti Nacionalinės koncertų salės projektiniai pasiūlymai.
Ketina užkamšyti spragą
Kultūros ministras Simonas Kairys teigė, kad žiūrint į naujos koncertų salės modelį, vaizdo pristatymą, jį apėmė jausmas, kad projektas yra laukiamas.
„Kalbant apie praktinius dalykus, tai šios kadencijos Kultūros ministerijos ir buvo vienas iš pagrindinių darbų – įvertinti visą procesą, kuriame taške jis yra. Prieš vertinant jį iš savo pozicijų, girdėjosi nerealių dalykų, tiek kalbant apie kainą, tiek kalbant apie terminus. Akivaizdu buvo, kad reikia labai aiškiai sudėlioti visus procesus“, – spaudos konferencijoje penktadienį kalbėjo S. Kairys.
Kultūros ministras tikino, kad jo vadovaujama darbo grupė kartu su savivaldybės ir kultūros sektoriaus atstovais nuveikė tikrai gerą darbą. Kalbėdamas, ar reikia Lietuvai tokio objekto, S. Kairys lygino tai su esama krepšinio infrastruktūra.
„Lietuvoje turime ne vieną miestą, kuris turi krepšinio salę, bet kalbant apie koncertų salę, tai čia daug ir toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Dauguma, kas buvo Latvijoje ar Lenkijoje, kiekvienas save gerbiantis miestas turi šiuolaikinę koncertų salę.
Lietuvai irgi laikas. Mes ne tik, kad tokios modernios koncertų salės, skirtos akademinei muzikai neturime Lietuvoje, mes neturime sostinėje. Tai yra tokia spraga, kurią privalome užpildyti“, – kalbėjo kultūros ministras.
Aukštos kokybės kultūra negimsta vargstant
„Mitas, kad aukštos kokybės kultūra gimsta kažkur vargstant, kažkokiose erdvėse, kurios neremontuotos, kurias visi pamiršę. Klestinti aukštos kokybės kultūra reikalauja pačių geriausių sąlygų. Jeigu kultūra yra tai, ką turime geriausio, tai turime jai skirti didelį dėmesį“, – pridūrė S. Kairys.
Politikas džiaugėsi, kad pavyko nuraminti diskusijas, kaip naujoje koncertų salėje tilps klasikinė muzika ir kiti scenos menai.
„Manau, kad yra geri kompromisai, kalbant tiek apie pačios didžiosios salės paskyrimą natūraliai akustikai, rimtai klasikinei muzikai. Tai yra pats didžiausias prioritetas. Mes turime įvairių vietų Vilniuje, kur ir dabar gali vykti, bet mes kalbame apie visai kitą kokybę“, – kalbėjo S. Kairys.
Ministro teigimu, didžiojoje salėje vyks ir kiti, ne tik klasikinės muzikos, renginiai, kurie netrukdys didžiausiam prioritetui statant koncertų salę – natūraliai akustikai.
„Tai renginiai su nežymiu įgarsinimu, kažkokie džiazo renginiai arba operos renginiai. <...> Kitaip tariant, kiek įmanoma galvojama apie veiklas, kurios turėtų užpildyti šitą objektą, kad jis paprasčiausiai būtų tvarus“, – aiškino S. Kairys.
Mažojoje salėje, anot ministro, prioritetas bus skiriamas teatro ir šokio renginiams, bet savo vietą joje ras ir muzikos renginiai, konferencijos, šiuolaikinis cirkas.
S. Kairio teigimu, mažiausiai kol kas diskutuota apie komplekse būsiantį vadinamąjį Tautos namų pastatą, kuriame turėtų vykti ekspozicijos, edukacinės veiklos.
„Čia tikrai dar reikia pasukti galvą, kaip padaryti geriausiai“, – kalbėjo ministras.
S. Kairio tvirtinimu, dabar būtina susitarti dėl koncertų salės operatoriaus, kuris, pasak ministro, turėtų būti demokratiškas ir sugebantis derinti įvairiais veiklas naujame pastatų komplekse. Pasak jo, kamuolys dabar yra jau Vilniaus miesto savivaldybės pusėje.
„Ko čia labiausiai norisi, kad tas projektavimas būtų suvaldytas, finansinė dalis irgi suvaldyta, pats projektas neatsidurtų kažkur stalčiuje, o būtų realizuotas“, – kalbėjo S. Kairys.
„Aš nežinau, kas sugalvojo, kad jis turi atsirasti Vilniaus 700 metų proga, kas buvo tokios idėjos autorius, bet reikia žiūrėti realiai. Projektas brangus, sudėtingas, bet visiems surėmus pečius tikrai įmanomas įgyvendinti“, – pridūrė ministras.
Vilniečiai pasidalintų į dvi stovyklas
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius tikino, kad 2023-aisiais, kai sostinė švęs 700 metų jubiliejų, planuojama ant Tauro kalno įkasti simbolinę kapsulę, žyminčią statybų pradžią. R. Šimašius juokavo, kad jei vilniečių paklaustume, kokio objekto labiausiai trūksta Vilniuje, jie pasidalintų į dvi stovyklas.
„Vieniems stadiono, kitiems – koncertų salės. Dažniausiai tai visiškai skirtingos auditorijos. Bet abiejų projektų labai reikia. Ir Vilniui, ir visai Lietuvai“, – tikino R. Šimašius.
Sostinės meras pažymėjo, kad Tautos namais bus vadinamas visas pastatų kompleksas. Jo teigimu, ne vienas specialistas pažymėjo, kad komplekso suskaidymas į atskiras dalis yra viena stipriausių projekto dalių.
„Einame sparčiai link tos kapsulės įkasimo ir atidarymo“, – sakė R. Šimašius.
Vilniaus meras teigė, kad projektas skaidomas į keletą dalių. Pirmiausia – pati koncertų salė. Antra – aplinka ir Tauro kalno šlaito sutvarkymas.
„Ten dabar yra negera situacija visomis prasmėmis“, – teigė sostinės galva.
Trečioji dalis – Liuteronų sodo, buvusių kapinių, sutvarkymas. Ketvirtoji dalis – vadinamasis Cvirko skveras.
„Kuris aišku turės kitą pavadinimą. <...> Mes norime išlaikyti veidą paties skvero, bet pritaikyti žmonėms su individualiai poreikiais bei kelionėms tarp senamiesčio ir koncertų salės. Mes tai žiūrim kaip į visumą ir tikrai yra iššūkis tai suvaldyti. Kol kas atrodo pavyksta ir neblogai gaunasi tie dalykai“, – tikino R. Šimašius.
„Grįžtant prie koncertų salės, aš neabejoju, kad tai bus visiškai naujas potyris visiems vilniečiams, Lietuvos gyventojams ir svečiams. <...> Turtingoje visuomenėje kultūroje klesti. Tai ir eiti į kultūros potyrius reikia į gražias, geras, tam tinkamas erdves. Manau, kad tau daug žmonių atras klasikinę muziką ir kitus scenos menus“, – įsitikinęs Vilniaus meras.
„Ateis toks laikas, kai miesto panoramos stebėjimas vyks ne iš senų golfų ten atsistojus“, – pridūrė R. Šimašius.
Nors pradžioje žadėta, kad projektas kainuos kiek daugiau nei 50 mln. eurų, ji pakilo iki 74 mln. eurų.
„Kainos išaugimas yra susijęs ne su kažkokiais naujais sprendiniais, o susijęs su naujais reikalavimais, kurie atsirado ir dėl energetinės klasės, ir dėl kitų dalykų. Pirmiausia, dėl šito“, – sakė R. Šimašius.
„Jeigu čia Dubajuje būtų tokio dydžio salė statoma, tai ji gal 10 kartų būtų brangesnė. Mes norime ikonininio dalyko už ekonominę kainą. Vienintelis šansas tai padaryti – įdėti daug širdies, proto ir kantrybės architektams“, – pridūrė meras.
Salę projektuoja konkursą laimėjusi ispanų architektūros studija „Arquivio architects“, su ja Vilniaus savivaldybė 2020 m. lapkričio pabaigoje pasirašė 7 mln. Eur vertės sutartį. Už akustinę dalį bus atsakinga įmonė iš Japonijos „Nagata Acoustics“.
Koncertų ir „Tautos namų“ salių kompleksas iškils buvusių Profsąjungos rūmų vietoje – ant Tauro kalno, šalia parko ir Liuteronų sodo. Bendras komplekso plotas sieks 16.000-18.000 kv. m.
Planuojama, kad didžioji koncertų salė talpins iki 1.500-1.700 klausytojų, ji bus pritaikyta ir klasikinės muzikos, ir kitų žanrų muzikos koncertams.
Mažąją 500 vietų salę planuojama naudoti įvairių meno žanrų pristatymui. Trečioji, „Tautos namų“ salė, bus skirta ekspozicijų, renginių ir edukacinei veiklai.
Reziduojančio orkestro kasdieninei veiklai, pirmiausia – repeticijoms, bus suprojektuota atskira, ketvirta, salė. Kompleksą jungs holas, jį žadama pritaikyti įvairioms veikloms, čia veiks restoranas bei knygynas. Lankytojams bus atvertos terasos bei pastatų stogai.
Koncertų salė turėtų būti užbaigta 2025 metais.
P.S.dar ištrenkė lengvosios atletikos maniežą
