Vilniaus miesto savivaldybei gali tekti grąžinti Europos Sąjungai beveik 18 mln. eurų (apie 62 mln. litų), jei Europos Komisija pripažins, kad 2006–2008 metais įgyvendinant Vilniaus pietinio aplinkkelio projektą, dalis lėšų buvo panaudota neteisėtai.
Ginčas dėl esą neteisėtai panaudotų 2,494 mln. eurų (8,6 mln. litų) ES paramos lėšų vyksta ne tik tarp institucijų, bet ir teismuose, kur miesto valdžia ginčija jai nepalankias Valstybės kontrolės (VK) audito išvadas. Kartu su vadinamąja finansine pataisa, arba bauda, kuri dėl neskaidrių viešųjų pirkimų pagal ES nustatytą tvarką siekia 25 proc. sutarties vertės, bendra grąžintina suma būtų 17,922 mln. eurų.
Europos Komisijos audito rūmai, kurie sprendžia, ar Sanglaudos fondo lėšos buvo panaudotos teisingai ir ar taikyti sankciją valstybei, kol kas nėra pareiškę galutinio savo sprendimo. Neoficialiomis BNS žiniomis, EK, gavusi Finansų ministerijos argumentus, pasiūlė visoms institucijoms šalies viduje rasti kompromisą.
Vilniaus savivaldybė, Finansų ministerija ir Transporto investicijų direkcija per šiuos metus turėtų bandyti susitarti su Valstybės kontrole - tik tuomet EK priims galutinį sprendimą. Neatmetama, kad grąžintina suma gali keistis.
Pasak VK auditorių, jie nustatė 17,922 mln. eurų (apie 62 mln. litų) netinkamų finansuoti išlaidų – tai sudarė 27 proc. deklaruotų Europos Komisijai tinkamų finansuoti išlaidų.
Pasak valstybės kontrolierių, savivaldybė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, nustatydama kainos galiojimo laiką konkurso pradžioje, reikalavimus neskelbiamoms deryboms, kurias pradėjo atmetusi konkurso dalyvių pasiūlymus kaip nepriimtinus dėl per didelės kainos, be to, įstatymui prieštaravo tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, o tai ribojo konkurenciją. Pasak VK, neskelbiamų derybų būdu įsigydama papildomus darbus, savivaldybė taip pat pažeidė įstatymą.
„Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, finansinė pataisa yra 25 proc. sutarties vertės – 15,398 mln. eurų“, – rašoma Valstybės kontrolės 2012 metų liepos 2 dienos išvadoje.
Pagal sutartį EK buvo deklaruota 64,086 mln. eurų išlaidų, o atliekant auditą nustatyta 2,494 mln. eurų netinkamų finansuoti išlaidų, todėl finansinė pataisa yra 15,398 mln. eurų, išvadoje rašo VK.
Baigiamoji audito deklaracija, kurią rengti pavesta Valstybės kontrolei, yra viena pagrindinių sąlygų valstybei narei gauti galutinį Sanglaudos fondo paramos likutį.
Vilniaus savivaldybė praėjusią savaitę pralaimėjo ginčą su Valstybės kontrole dėl jos audito ataskaitos, tačiau ginčas dar gali būti atnaujintas kitame teisme.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gegužės 29 dieną atmetė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo vasario 15 dienos nutartį. Teismas tuomet nutraukė bylą, nes ji yra nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Didžiausias to meto šalies transporto investicijų projektas – 266,8 mln. litų vertės Vilniaus pietinis aplinkkelis – buvo statomas 2006–2008 metais. Aplinkkelį tiesė didžiausios Baltijos šalyse kelių ir tiltų statybos įmonės „Kauno tiltai“ bei Vilniaus kelių tiesimo įmonės „Fegda“ konsorciumas.
Europos Sąjungos Sanglaudos fondo parama projektui siekė 142,94 mln. litų (41,397 mln. eurų).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
