Penkta vakaro. Vilnietis Stanislovas neša maistą dešimčiai benamių katinų. Lėkštėje platus pasirinkimas.
Dar vištiena, sausiukai. Orams vėsyn, vyras į dubenėlius dar pila ir šilto vandens. Ir taip jau 15 metų. Prisipažįsta – ne šiaip sau ėmęs rūpintis benamiais švelniakailiais. Trauką jiems pajuto prieš 15 metų, Santaros klinikose patyręs klinikinę mirtį.
„Kai mane ištiko klinikinė mirtis, pamačiau katinus. Ir ten lyg erdvė tokia. Nei žemė, nei dangus. Jie žiūrėjo į mane ir viskas, ėmė traukti prie katinų“, – sako katinų globėjas Stanislovas Višnevskis.
Stanislovas ėmė ne tik pirkti maistą jiems, bet ir kurti namelius.
„Pradėjau galvoti… iš pradžių paprastus gaminau… Net naktimis galvodavau, kokie geresni būdai. Į savivaldybę vežiau, rodžiau. Tiko. Va, tokie… Aš dar juos ant plytų statau. Kad aukščiau, kad sniegas nepakliūtų. Ir keičiu juos kas dvejus, trejus metus.“
Vyras sako paskaičiavęs – visas rūpestis benamiais katinais per 15 metų jam kainavo apie 10 tūkst. eurų: arti šimto katinų jis ne tik maitino, bet ir vežė kastruoti, gydyti. Tiesa, Stanislovas laukines kates prižiūri legaliai –gavęs tam savivaldybės leidimą. Mat antraip už kačių maitinimą bet kur gresia baudos.
Larisa leidimą rūpintis murklėmis gavo prieš 4 metus. Ir dabar gatvėje rūpinasi dvidešimčia švelniakailių, beveik dešimt benamių parsinešė ir apgyvendino namuose.
„Turim sterilizuoti, kad neplatintų, kad nebūtų susirgusių katiniukų. Ir turim šerti, tai ir rūpinamės“, – teigia katinų globėja Larisa.
Moteriai toks rūpestis per mėnesį kainuoja apie 300 eurų. Vilniaus savivaldybė kartu su tokiais iniciatoriais giriasi įrengusi 54 namelius benamiams katinams. Administracinės veiklos skyriaus vedėjas sako, kad namelių įrengimas yra viena iš bešeimininkių kačių kastravimo programos dalių.
„Tikslas – humaniškai mažinti bešeimininkių kačių populiaciją. Prieš daugelį metų buvo atsisakyta praktikos, kad bešeimininkiai šunys ir katės yra gaudomi ir po dviejų savaičių yra numarinami. Tad tos praktikos buvo atsisakyta, asmenys bešeimininkes kates sugaudo, jas kastruoja, sterilizuoja. Ir toliau prižiūri. Vakcinuoja, jeigu reikia“, – pasakoja savivaldybės atstovas Gintaras Leperskas.
Vieno tokio namelio įrengimas, kaip sako valdininkas, mokesčių mokėtojams kainuoja apie 400 eurų, tad ne visi stoja į katinų globėjų pusę.
„Už 400 gi galėtų ir man tokį namelį padovanoti.“
„Aš tai už, kad gyventų tos katytės.Dievas sutvėrė, reiškia, jos turi būti su mumis kartu.“
„Sakyčiau, kad nereikia. O kodėl jie turi tampytis ir visokias ligas nešioti?“
Lietuvos gyvūnų globos draugijos atstovė sako priešingai – rūpinimasis benamiais katinais mieste būtinas. Tik vien namelių įrengimo, esą, negana.
„Tai ta iniciatyva yra gera. Kitas dalykas, ji nepakankama. Nes tų 50 namelių iš tikrųjų nepakanka. Manau, kad žmonės turi būti labiau šviečiami, labiau jiems aiškinama, kam reikalingi tie nameliai. Kad būtų apsaugoti nuo vandalizmo, kad žmonės sulauktų atpildo, jeigu yra naikinami tie nameliai“, – kalbėjo gyvūnų globos draugijos atstovė Danutė Navickienė.
Iš viso sostinėje, kaip skaičiuoja valdininkai, yra beveik 300 legalių šėrimo vietų. Ir valkataujančių mukrlių esą beveik nelikę.