Vaikų psichologai tikina, kad dirbti su tėvų ir gyvenimo skriaudžiamais vaikais nėra lengva ir ne visi suaugusieji įvertina savo galimybes, nežino, į kokias sudėtingas situacijas gali pakliūti, neturi kantrybės. Laura tikina, kad kantrybės reikia ne tik globoti vaikus, bet ir baigti kursus, kurie trunka beveik pusę metų, pareikalauja daug laiko ir psichologinės tvirtybės, nes kalbama ne tik apie vaikus, bet ir apie būsimų globėjų problemas.
Norint tapti laikinuoju globėju reikia pereiti dvi kursų dalis. Kursai trunka iki pusės metų. Pirmoje dalyje yra ir tie žmonės, kurie nori tapti ne tik laikinais globėjais, bet ir įsivaikinti ar globoti. Tai, skirtingi dalykai, todėl pasiruošimas jiems taip pat truputį skirtingas. Vilniuje yra keturios vietos, kuriose ruošiami laikinieji globėjai.
Pirmoji kursų dalis susideda iš 10 paskaitų, kurios trunka tris valandas. Susitinkama kartą per savaitę. Taigi, vien pirmoji pasiruošimo tapti laikinuoju globėju dalis užtrunka pustrečio mėnesio.
„Pirmoje grupėje mes buvome aštuoniese, o jau laikinaisiais globėjais norėjome tapti trise, todėl antrą mokymų dalį lankėme trise. Viskas prasidėjo nuo to, kad aš nuėjau į informacinį susitikimą, kuriame detaliai papasakojo, kas ir kaip, o kai susidomėjau – ėmiau lankyti kursus. Jokių išankstinių reikalavimų, koks tu turi būti, ir ką daryti, kad taptum laikinuoju globėju, nebuvo. Aš esu vieniša mama, bet jiems tai netrukdė, norintieji laikinai globoti vaikus gali būti vieniši, neturėti vaikų, arba vieni auginti vaikus, nebūtina gyventi poroje“, – pasakojo Laura.
Anot moters, kursuose mokoma daugybės dalykų, daug dėmesio skiriama tam, koks vaikas gali ateiti į šeimą, kaip jis gali būti psichiškai sužalotas, ką su tokiu vaiku daryti.
„Kiekvienai paskaitai buvo skirta vis kitai temai, tai akredituota programa, nepasakoja bet ko. Tarkime, viena paskaita buvo skirta vaikų agresijai, atsiskyrimo traumoms, kaip su tuo dirbti, kaip išgyventi pereinamąjį laikotarpį. Visada akcentuojama, kad laikinasis globėjas nėra vienas, jei kyla kažkokių bėdų tu iškart gali skambinti savo „atvejo vadybininkui“, nepalieka vieno tvarkytis su vaiku, jei mato, kad nebegali to padaryti. Ten atsakingai rengia, jaučiasi, kad ne kačiuką globoti atiduoda“, – pasakojo laikinųjų globėjų kursus lankanti jauna moteris.
Laura pasakojo, kad kursuose daug dėmesio skiriama vaikų seksualinio išnaudojimo atpažinimui. „Yra aiškinama, kad negalima pulti ir maudyti vaiko jo nepasiklausus, negalima bučiuoti, apkabinti. Viską daryti reikia atsargiai, o pamačius, kad vaikas buvo išnaudojamas – iškart eiti pas specialistą. Problema ta, kad daugelis žmonių su tuo nėra susidūrę, nežino, kaip gali elgtis ar atrodyti išnaudojamas vaikas. Geriau tuo atveju eiti pas specialistą, net jei nėra problemos“, – pasakojo moteris.
Ji atskleidė, kad laikinieji globėjai mokomi ir kaip kalbėti su vaiku, kaip jam paaiškinti, kodėl jis atsidūrė svetimuose namuose, kas vyksta su jo šeima.
„Yra daug pasakojama, kaip tvarkytis su vaiko smurto protrūkiais, nepasiduoti provokacijoms. Per tuos kursus kalbama ne tik apie vaikus, bet ir apie būsimus globėjus. Tikrai nėra taip, kad tave „praleidžia pro akis“, – sako Laura.
Anot jos, kursuose kalbėdami, spręsdami užduotis ir net žaisdami tam tikrus žaidimus žmonės gerai atsiskleidžia, o rengėjai juos stebi, vėliau pildo anketas, kur, matyt, ir yra nurodyta – tinka žmogus pasiimti globoti vaiką ar ne. Laikiniesiems globėjams taip pat reikia praeiti medicininę komisiją, atitikti tam tikrus sveikatos reikalavimus. Pasak moters, būsimus laikinuosius globėjus tikrina „įvairiais kampais“, nors tai daro neakivaizdžiai.
„Kai praeini visus kursus dar būna vizitas į namus, kur žiūri, kaip gyveni, kokie tarpusavio santykiai šeimoje. Nes juk būna, kad pora vienaip elgiasi viešumoje, o visai kitaip – namuose. Galima paprašyti ir susitikimų su šeimos nariais“, – pasakojo moteris, prasitarusi, kad savo tėvams apie pasiryžimą būti laikinąja globėja dar nesakė, būsimos reakcijos šiek tiek bijo.
Ji atskleidė, kad laikinųjų globėjų kursuose jai keista atrodė tai, kad „lendama giliai“ į būsimų globėjų vidų, vos ne siekiama kalbėti ir apie jų bėdas, patirtis, nors grupinė psichoterapija ten ir nevyko.
„Kita vertus gal kažkam tokio „lindimo į gylį“ ir reikėjo, nes tarp norinčių globoti vaikus buvo ir tokių, kurie patys užaugo vaikų namuose, negalėjo susilaukti savo vaikų arba visai neseniai sužinojo ilgą laiką slėptą šeimos paslaptį apie neįgalią seserį“, – stebėjosi Laura.
Moteris, pasiryžusi tapti laikinąją globėja, tikino, kad sunkiausia jiems būna išmokti atsisveikinti su vaikais, kuriuos globoja. Tai, pasak jos, laikinųjų globėjų kursuose taip pat aptariama.
„Vaikas pas tave gali būti savaitę, o gali ir beveik metus. Reikia mokėti po to paleisti, kalba mums ten ir apie tai, nors kol nepabandei, nežinai, kaip ten bus. Moko ir savo vaikus paruošti, kad šeimoje bus pokyčių, nors saviškiui aš dar nesakiau“, – prasitarė moteris, paaiškinusi, kad dar nežino, kada į jos namus atkeliaus pirmas vaikas, kuriam reikia trumpalaikės globos.
Ji planavo, kad jau rugsėjo pradžioje galės atverti namų duris laikinos globos reikalaujančiam vaikui, bet dabar, pasak naują darbą pradėjusios dirbti moters, dar bijo tai daryti, nori priprasti prie rutinos, suprasti ar susidoros. „Gali reikėti pagalvos, noriu pasitarti su tėvais“, – savo sprendimą aiškino Laura.
Naujienų portalas tv3.lt rašė, kad buvo paviešintas vaizdo ir garso įrašas, kaip Šimonių seniūnijoje, globėjų šeimoje, yra bendraujama su vaiku: jis uždarytas rūsyje, ant jo globėja šaukė, jam buvo grasinama, kad jis bus kastruotas.
Garso įrašo klausykite – laikinoji globėja grasino baisiais žodžiais:
Iš garso įrašo susidaro įspūdis, kad vaikas taip „auklėjamas" už tai, kad ne vietoje pasišlapino. Vaikų teises ir globėjus koordinuojančios institucijos portalui tv3.lt tvirtino, kad apie Šimonių seniūnijoje smurtu prieš mažametį įtariamą globėją jokių nusiskundimų anksčiau nebuvo gauta ir tai nėra pirmi vaikai, kurios ši moteris globoja. Paaiškėjo, kad ji yra Kupiškio socialinių paslaugų ir globos centro darbuotoja.
