Moters teigimu, paukštienos fabriko „Kekava“ reklaminiais triukais apgaudinėjami žmonės, todėl ji negalinti tylėti. Jos nusivylimą pyktį ir nusivylimą paaštrino atsitiktinai prekybos centre rasti to pačio paukštyno gaminiai. Minėtas paukštienos fabrikas „Kekava“ priklauso Lietuvos koncernui „Linas Agro Group“.
Suabejojo reklamos tiesa
Skaitytoja Rima tikino, kad pro akis jai nepraslydo autobuso stotelėje pamatyta ir pasak jos, intensyviai visiems „kišama“ reklama.
„Kekevos“ reklamoje pabrėžiama, kad būtent jų vienintelių vištos yra užaugintos nenaudojant antibiotikų. Iškart pagalvojau, kad kažkur girdėjau, jog Europos Sąjungos (ES) šalyse auginant vištas antibiotikai ir hormonai apskritai yra uždrausti visiems augintojams.
Pasirodo neklydau, internete susiradau informaciją, kad bet kokie augimą skatinantys preparatai ES draudžiami jau nuo 2006 metų. Taip pat perskaičiau, kad išskirtiniais atvejais, kuomet vištos serga, antibiotikai leidžiami, tačiau yra griežtai reguliuojamas išlaukos periodas, prieš paukštį paskerdžiant. Ką į tai galėtų atsakyti „Kekava“?“, – retoriškai svarstė moteris.
Ji abejojo, ar reklamos kūrėjai tikėjosi, kad bent dalis „Kekavos“ produktų vartotojų vis dėlto domisi tokiais dalykais. Anaiptol, ji pripažino, kad tikrai ne visi pasitikrina tokią informaciją ir būtent todėl gali būti įviliojami į šiuos reklaminius „spąstus“.
„Net pasisakymo šūkis „Vienintelė višta, kuri neturi ko slėpti“ žmones gąsdina ir baugina, o, pasirodo, tai daroma be reikalo. Visgi, apie tai pakalbėjau su pažįstama, keturis metus gyvenančia Latvijoje.
Pasirodo Latvijoje, tas pats paukštynas bandė paskleisti panašią dezinformaciją, tačiau Latvijoje gyvenantys žmonės sukilo prieš klaidinančią reklamą, nes nesuprato, kodėl būtent „Kekavos“ vištiena yra išskirtinė. Bet nors ir kilo žmonių pasipiktinimas, reklama vis dar komunikuoja tą patį“, – pasakojo sužinojusi skaitytoja. Ji įsitikinusi, kad tai klaidinanti informaciją, todėl apie tai turėtų būti įspėti lietuviai.
Vaizdas parduotuvėje nuomonę pablogino
Rita prisiminė ir netikėtą sutapimą, apsilankius prekybos tinklo „IKI“ parduotuvėje.
„Prieš keletą dienų, jau visiškai pamiršusi apie vištienos reklamą, po darbo užlėkiau į mažesnę „IKI“ tinklo parduotuvę. Nuėjusi prie vištienos pasipiktinau – keliuose pakeliuose višta buvo pavandenijusi ir atrodė nepatraukliai, žinoma tai nufotografavau. Tai buvo būtent visur begalinę reklamą skleidžianti „Kekavos“ vištiena.
Žinoma, taip gali atsitikti daugeliui produktų, dėl netinkamų laikymo sąlygų. Tačiau tai tarsi buvo paskutinis vinis, kuris leido suprasti, kad šia informacija būtina pasidalinti. Ir visuomenė turi žinoti apie šias klaidingas reklamas ir, kad antibiotikai vištienoje tėra gajus mitas“, – nurodė skaitytoja.
Prekybos tinklo „IKI“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė portalui tv3.lt nurodė, kad bus reaguojama į skundą ir tiekėjas jau yra informuotas.
„Dėsime visas pastangas išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių pakuotėse susikaupė vandens. Apie tai informavome tiekėją. Nors daugiau skundų nesulaukėme, planuojame patikrinti tiekėjo produkciją mūsų tinklo parduotuvėse bei tiekėjo įmonėje.
Primename, kad pirkėjas, įsigijęs nekokybišką prekę, gali ją grąžinti ir atgauti visus už ją sumokėtus pinigus. Pastebėjus apie pažeistas prekių pakuotes ar kitas detales, kurios kelia abejonių dėl prekės kokybės, raginame apie tai pranešti parduotuvės informacijos skyriuje, kasose arba salės darbuotojui“, – teigė B. Čaikauskaitė. Pasak jos, prekybos tinklas dėl „Kekava“ įmonės reklamos nėra gavęs nusiskundimų.
Skundu suskubo domėtis tarnybos
Informacija apie galimai klaidinančią reklamą ir nekokybiškus gaminius iš vartotojo gavo trys institucijos.
„Vizualiai pakuotėse matomo vandens kiekis yra per didelis, tačiau sunku įvardinti priežastį kodėl taip atsitiko. Todėl, siekiant nustatyti tikslias per didelio paukštienos skysčio pakuotėse priežastis, informacija užregistruota kaip skundas ir pradėtas tyrimas.
Analogiškų skundų nesame gavę, apie tyrimų rezultatus informuosime atskirai“, – nurodė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-valstybinė veterinarijos inspektorė Vilma Rudokaitė.
Vartotojo skundą dėl šios reklamos gavo ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gavo
„Šiuo metu vyksta tyrimas, todėl plačiau pasisakyti negalime. Pažymėtina, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos surašytus Reklamos įstatymo pažeidimo protokolus, skiria reklamos skleidėjams sankcijas už maisto reklamos pažeidimus.
Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad maisto reklamoje draudžiama nurodyti, kad koks nors maistas turi ypatingų savybių, jeigu iš tikrųjų tokios savybės būdingos visiems panašiems gaminiams.
Atsižvelgiant į tai, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipsis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo protokolo surašymo“, – teigė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Giedrė Nenartavičiūtė.
Už reklamos pažeidimus skiria bauda
Konkurencijos taryba nurodė, kad ketvirtadienį taip pat gavo skundą dėl minimos reklamos. Visgi, nustačius pažeidimus, būna skiriamos baudos.
„Kolegos iš Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus dar turi įvertinti pateiktą informaciją, neatlikę detalesnės analizės, nesurinkę papildomų duomenų ir neatlikę tyrimo negali pasakyti, ar ši reklama klaidinanti.
Atkreipiame dėmesį, kad ne dėl visų pranešimų pradedami tyrimai, tačiau gana dažnai, išnagrinėjus vartotojų skundus ar reklama susidomėjus pačios Konkurencijos tarybos iniciatyva, reklamos davėjai įspėjami nedelsiant nutraukti galimai klaidinančią reklamą arba ją pakeisti.
Jeigu bendrovės nereaguoja į įspėjimus arba pakartotinai naudoja reklamas, kurios galimai pažeidžia Reklamos įstatymą, Konkurencijos taryba atlieka tyrimus, o nustačiusi pažeidimą, skiria sankcijas.
Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus vedėja Erika Lukšė primena, kad reklamos davėjai privalo laikytis Reklamos įstatyme numatytų reikalavimų ir skleisti teisingą, tinkamu būdu pateiktą informaciją, vartotojams pateikti išsamią informaciją, ypač jeigu ši lemia vartotojo sprendimą.
Už klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą gali būti skiriama bauda nuo 289 iki 8 688 Eur, o tais atvejais, kai nustatyti reikalavimai pažeidžiami pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, gali būti skiriama iki 34 754 Eur bauda“, – nurodė Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Lina Navickaitė. Patikinusi, kad apie tolesnius veiksmus ir priimtus sprendimus pateiks informaciją vėliau.
Reklama nėra klaidinga
VVMT atstovė Jurgita Savickaitė portalui tv3.lt nurodė, kad ženklinimas yra su tarnyba suderintas ir jie taip ženklinti produkciją gali. „Jie mums yra pateikę įrodymus, kad auginimo proceso metu nenaudojami antibiotikai. Leidimą jie su mumis suderinę, kaip ir su Europos Komisija jie susiderinę tokias išimtis. Kol kas jie yra Lietuvoje yra vieninteliai, galintys taip ženklinti produktus.
Procesus, gauti tokius leidimus yra pradėjusi ne viena įmonė, bet kol kas tik laukia patvirtinimų. Visgi, tas žymėjimas nėra niekuo susijęs su produkto kokybe, jau matoma parduotuvės lentynose“, - teigė VVMT atstovė.
Paukštyno atstovas: nesuveikė „sugertukas”
Paukštyno „Kekava” valdybos pirmininkas Andrius Pranckevičius tvirtino, kad bus aiškinamasi, kas įvyko su nuotraukose matoma prastos kokybės vištiena. Be to, tikino, kad tai vienetinis atvejis.
„Suprantame, kad pirkėjos atsiųstoje nuotraukoje vištiena tikrai neatrodo maloniai ir taip atrodyti neturėtų. Tačiau norime akcentuoti, kad ji yra visiškai saugi vartoti. Pjaustyta vištiena natūraliai išskiria skystį, kuriam sugerti visose pakuotėse būna dedamas „sugertukas” – baltas skystį sugeriantis lapelis.
Šiuo atveju „sugertukas” nesuveikė, ieškome priežasčių, kodėl konkrečioje parduotuvėje esančioje produkcijoje atsirado padidėjęs skysčių kiekis. Dėl šio produkto nusiskundimų negauta iš klientų kitose Baltijos šalyse.
Taip pat norime akcentuoti, kad mūsų vištienos žymėjimas „Užauginta be antibiotikų” yra oficialiai patvirtintas VMVT, jam naudoti yra suteiktas leidimas. Tiesa yra ta, kad visa parduotuvėse esanti vištiena – nesvarbu, kokio prekės ženklo – yra saugi vartoti ir atitinka visus ES reikalavimus, nors ir buvo gydyta antibiotikais ligų atvejais.
Tačiau mes savo klientams siūlome vištieną, kuri yra užauginta visiškai nenaudojant antibiotikų. Tai reiškia, šviežios mėsos pakuotėse atsiradusi vištiena visą savo augimo laikotarpį nesusirgo ir nebuvo gydyta antibiotikais. Būtent apie tai ir siekiame informuoti žmones šiuo metu vykstančia reklamine kampanija, dėl pastarosios turinio mes konsultavomės ir su VMVT”, nurodė atstovas.
