Kaip teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, finansuojant Norvegijai tokių sirenų 17-oje Lietuvos savivaldybių iš viso bus įrengta beveik 200.
„Poros metų perspektyvoje kartu su Norvegų projektu ketiname įdiegti apie 500 sirenų. Projekto vertė būtų apie 10 mln. eurų. (...) Užbaigus projektą Lietuvoje turėtume turėti iš viso 1141 sireną“, – žurnalistams pirmadienį teigė A. Bilotaitė.
Ji taip pat pažymėjo, kad šiuo metu sirenomis galima pasiekti apie 58 proc. gyventojų. Šį skaičių, anot ministrės, siekiama padidinti.
„Šiuo metu Lietuvoje turime gana neblogą sirenų tinklą. Jame yra apie 1 tūkst. sirenų“, – sakė A. Bilotaitė, pridurdama, kad kol kas visos jos jungiamos atskirai.
„Turime decentralizuotą tinklą, o tai reiškia, kad kiekviena sirena pajungiama atskirai. Dirbame link to, kad turėtume centralizuotą sistemą“, – pabrėžė ministrė.
Savo ruožtu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovas Saulius Greičius pažymi, kad centralizavus perspėjimo sirenų tinklą, signalus šalies mastu kontroliuoti būtų patikėta PAGD Situacijų koordinavimo skyriui.
„Sirenų priežiūrą ir aktyvavimą šiuo metu vykdo savivaldybės. (...) Bet, pavojaus atveju, kol būtų informuojama savivaldybė ir kol jie tas sistemas pajungtų, būtų prarandamos tikrai brangios sekundės. Todėl kai sistema bus centralizuota, sirenas galės paleisti kiaurą parą dirbantis PAGD Situacijų koordinavimo skyrius“, – kalbėjo departamento vadas.
PAGD: bus diegiama dar 500 sirenų
Kalbėdamas apie tolesnius sirenų tinklo tobulinimo darbus, S. Greičius sako, kad Norvegijos finansuojamo projekto metu pirmąsias sirenas pasirinkta diegti pasienio su Baltarusija savivaldybėse, nes jos yra arčiausiai Baltarusijoje veikiančios Astravo atominės elektrinės. Planuojant projektą karo pavojaus nebuvo numatyta, akcentuoja S. Greičius.
„Atsižvelgiant į naujus geopolitinius iššūkius, yra paskaičiuota, kad reikia įsigyti dar 500 sirenų, kurios būtų išdėstomos visoje Lietuvoje, siekiant padidinti gyventojų perspėjimą ne tik dėl Astravo pavojaus, bet ir kitų grėsmių“, – žurnalistams nurodė S. Greičius.
Visgi, pripažįsta PAGD vadas, toks kiekis sirenų vis vien neužtikrins šimtaprocentinio Lietuvos gyventojų perspėjimo.
„Nebus, kad pasieksime 100 proc. gyventojų (…) Bet tai, kad bus pasiekiami 75–80 proc. gyventojų, yra pakankamai geras, žiūrint pasaulio mastu, pasiekiamumas. Juolab sirenos nėra vienintelis gyventojų pasiekiamumo būdas“, – pažymėjo jis.
Kaip praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), jog Norvegijos finansuojamo projekto metu perspėjimo sirenos montuojamos tose šalies vietovėse, kurios patenka į Baltarusijos atominės elektrinės skubių apsaugomųjų veiksmų ir išplėstinio planavimo atstumą – 100 kilometrų poveikio zoną.
Skelbiama, kad naujosios sirenos diegiamos Anykščių, Elektrėnų, Ignalinos, Kaišiadorių, Molėtų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Visagino rajonuose, taip pat Vilniaus rajone bei mieste.
Be sirenų įspėjimai siunčiami ir kitais būdais – trumposiomis žinutėmis, kurios pasiekia apie 90 proc. gyventojų.
