Vilniaus miesto taryba prieš kelias savaites nusprendė įsteigti „Vilniaus naktinį biurą“. Naktinį Vilniaus gyvenimą kuruojanti vicemerė siūlė pažvelgti į kitų šalių praktiką.
„Naktinio gyvenimo ir kultūros tema popandeminiu laikotarpiu yra labai stipriai pažengusi į priekį. Yra mokslo straipsnių, atsiranda net disertacijų šia tema.
Praėjusį mėnesį Vokietija pakėlė naktinės ekonomikos klausimą į valstybinės svarbos lygmenį, kai Vyriausybė ir opozicinės partijos pasirašė koalicijos sutartį veikti išvien sprendžiant naktinės ekonomikos ir kultūros klausimus, suprasdami svarbą ir reikšmę tiek šalies ir miestų įvaizdžiams, tiek jų ekonomikai“, – pristatydama „Vilniaus naktinį biurą“ tarybos posėdyje kalbėjo S. Bieliūnė.
Vicemerės teigimu, naktinė ekonomika jau nebėra nevyriausybinio sektoriaus tema, vis daugiau šalių ir miestų supranta jos naudą ir imasi patys veikti šioje srityje. Anot jos, „Vilniaus naktinio biuro“ atitikmenys veikia Bratislavoje, Paryžiuje, Londone, Sidnėjuje, Niujorke, Vienoje, Taline.
Savivaldybės skaičiavimu, nuo 2001 m. iki dabar, daugiau nei 60 miestų visame pasaulyje yra įsteigę naktines komisijas, naktinius merus ar kitais būdais rūpinasi naktinės ekonomikos palaikymu ir klestėjimu.
„Vienos organizacijos labiau veikia triukšmo valdymo klausimais ir investuoja į triukšmo valdymo fondus. Turime patirties, kai labiau koncentruojamasi į prevencijos priemones arba vykdomi projektai, skirti būtent naktinės ekonomikos dirbančiųjų kompetencijų auginimui“, – dėstė S. Bieliūnė.
Valdančiųjų siūlomas „Vilniaus naktinis biuras“, anot vicemerės, apjungtų skirtingas šalių patirtis ir apimtų skirtingus sritis – naktinio gyvenimo kokybės klausimus, saugumą, ekonomikos vystymąsi, kultūrinės veiklos plėtrą.
Gerins įvaizdį, skatins prevenciją, prisidės prie triukšmo valdymo
S. Bieliūnės teigimu, pagrindinis „Vilniaus naktinio biuro“ tikslas – skatinti ir plėsti ekonomines bei kultūrines veiklas naktimis, didinant miesto socialinę ir kultūrinę vertę, gerinant jo įvaizdį ir patrauklumą.
Taip pat naujoji įstaiga tarp tikslų numačiusi informuoti naktinės kultūros vietų lankytojus, didinti jų sąmoningumą dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, saugaus elgesio ir kitais aktualiais naktinės kultūros klausimais.
Be to, bus siekiama prisidėti prie triukšmo valdymo klausimų sprendimo, stiprinti sostinės naktinės ekonomikos srityje dirbančių įstaigų, įmonių ir organizacijų atstovų kompetencijas, skatinti jaunųjų kūrėjų veiklas, išgirsti ir atsižvelgti į visų sostinės bendruomenių, organizacijų interesus.
Skaičiuojama, kad daugiau nei 6 proc. vilniečių dirba naktį veikiančiuose įstaigose ar įmonėse: baruose, naktiniuose klubuose, koncertinėse įstaigose. Tokia veikla kasmet generuoja daugiau nei 165 mln. eurų pajamų.
Tarp „Vilniaus naktinio biuro“ uždavinių minimas siekis formuoti ilgalaikę Vilniaus naktinės ekonomikos strategiją, diegti alkoholio, narkotikų, tabako, smurto prevencijos priemones, naktinėje ekonomikoje veikiančioms įmonėms organizuoti mokymus, bendradarbiauti su užsienio ekspertais, konsultuoti gyventojus.
S. Bieliūnė pristatė ir ūkinius klausimus, susijusius su naująja įstaiga. „Vilniaus naktinis biuras“ turės dalininkų susirinkimą, iš penkių narių sudarytą valdybą ir vadovą, kurio pozicijai užimti bus skelbiamas konkursas. Iš viso įstaigoje dirbs keturi etatiniai darbuotojai, numatomas biudžetas šiemet – 50 tūkst. eurų.
Dėl atlyginimo iš nevilties prisigers?
Visgi ne visi tarybos nariai palankiai žvelgė į „Vilniaus naktinio biuro“ sukūrimą. „Laisvės ir teisingumo“ atstovas Vydūnas Sadauskas abejojo tokios įstaigos tikslingumu.
„Jau šiuo metu savivaldybė turi nemažai instrumentų, kur naktinę veiklą, apskritai, apie ką jūs kalbėjote, gali stiprinti. Tai yra, visų pirma, Naktinis avilys, Jaunimo informacijos ir savanorystės centras. Jeigu pažiūrėti būtent šito centro, kuriame dirba aštuoni darbuotojai ir kuris turi jau šiuo metu ketvirčio milijono biudžetą, pagal veiklos sritis jis puikiai galėtų atlikti šitas kompetencijas, kurias minėjote“, – kalbėjo V. Sadauskas.
Jis tvirtino, kad instrumentų yra daug ir klausė, kodėl norima nueiti brangesniu keliu. S. Bieliūnės teigimu, naktinės ekonomikos tema apima ne tik jaunimą, bet ir saugumo klausimus, kompetencijų ugdymą, gyventojų konsultavimą, tarpininkavimo paslaugas, kurios išimtinai niekaip nėra susijusios su jaunimu.
„Komisijų veikla ar turėjimas administracijoje žmogaus, matyt, ir buvo prielaida, kodėl naktinė ekonomika nepasislinko. Visose šalyse ir miestuose, kur tokios organizacijos veikia, jos yra labai arti gyvenimo miesto ir labai daug pačiame mieste. Mums reikia ne valdyti ar strateguoti, o būti šalia tų, kurie naktinę ekonomiką įgyvendina, ją plečia, kuria ir turi interesų, kad mieste būtų tvarka“, – kalbėjo vicemerė.
Buvęs sostinės meras Artūras Zuokas skaičiavo, kad, atskaičiavus mokesčius, vienas „Vilniaus naktinio biuro“ darbuotojų uždirbtų apie 600 eurų.
„Pasakykite, ar biuras su tokiu biudžetu ir su tokiais etatais bendrai pajėgus ką nors padaryti, išskyrus nueiti į Vilniaus gatvę ir iš nevilties prisigerti?“ – klausė A. Zuokas.
„Kiekvienas pagal savo sugedimą sprendžia, ką veikti su 50 tūkst.“, – sureagavo Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Jis pažymėjo, kad biudžetas skirtas tik likusiems šių metų mėnesiams, turint omenyje, kad įstaigos steigimas gali užtrukti.
Dar viena opozicinei „Laisvės ir teisingumo“ frakcijai atstovaujančiai tarybos narei Dianai Stomienei užkliuvo įstaigos pavadinimas. Ji siūlė pavadinimą pakeisti į „Vilniaus naktinės ekonomikos biurą“, nes kitu atveju visuomenei kils daug klausimų.
Naktį Dievas skyrė tik niekadėjams
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Jaroslavas Kaminskis taip pat nebuvo sužavėtas „Vilniaus naktinio biuro“ idėja.
„Gerbiamieji, nei naujo Niuorleano nepadarysime, nei naujo Niujorko nesukursime, tai yra akivaizdus dalykas. Be to, Dievas, sukūręs dangų ir žemę, sukūrė vyrą ir moterį, taip pat sukūrė ir dieną, ir naktį. Ir naktį skyrė tik niekadėjams. Padorus žmogus naktį turi ilsėtis“, – kalbėjo politikas.
Į J. Kaminskio pastabas sureagavo konservatorė Rasa Baškienė.
„Man labai smagu išgirsti, kaip ponas Jaroslavas Kaminskis čia aiškina apie tai, kad naktį turi miegoti. Ten dar kažkelintoje kadencijoj būdamas vicemeru kuravo šitą sritį ir tas bardakas tęsiasi iki šiol. Nesakau, kad vien tik Jaroslavas Kaminskis yra atsakingas, bet ir kiti merai valėsi kojas į gyventojų interesus. Šiaip iš principo sveikinčiau tokios įstaigos įkūrimą, nes galbūt galų gale atsiras įstaiga, kuri iš tikrųjų imsis ir tvarkys visą šitą sritį“, – sakė R. Baškienė.
Ji klausė, kaip bus sprendžiama Savičiaus ir Islandijos gatvių situacija, nes ten gyvenantys žmonės skundžiasi dėl po jų langais vykstančio naktinio gyvenimo.
„Ar į ten gyvenančius gyventojus bus kreipiamas dėmesys?“ – klausė R. Baškienė.
Vicemerė tikino, kad įsteigus „Vilniaus naktinį biurą“, bus komanda, su kuria bus galima spręsti gyventojų problemas.
„Tai susiję ne tik triukšmo valdymo, bet ir kitais konfliktais, kurie nesprendžiami išauga į daug didesnes problemas“, – sakė S. Bieliūnė.
Pasiuntė linkėjimą Zuokui
Skeptiškai nusiteikęs buvo ir profesorius Saulius Čaplinskas.
„Toks įspūdis, kad paprasčiausiai kažkam norima sukurti darbo vietą iš vienos pusės, o iš kitos pusės – paprasčiausiai turbūt pataikauti kai kurioms atitinkamoms nuostatoms“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Konservatorius Dovydas Skarolskis sureagavo į opozicijos atstovų kritiką.
„Ką aš girdžiu, tai panašu, kad dalis besiskundžiančių, išskyrus Naujus metus, nelabai lenda į miestą po vidurnakčio. <...> Naktis nėra kažkoks pabaisų metas. Toli gražu, naktį Vilnius yra gyvas ir daug kuo žavintis“, – kalbėjo tarybos narys.
Jis pasiuntė linkėjimą ir A. Zuokui.
„Svarbūs žodžiai yra „įtraukumas“, „prevencija“ ir „saugumas“, su kuo konkrečiai niekas šiai dienai nedirba. Manau, kad ši įstaiga prisidėtų prie to, kad kokteilinėse jūsų niekas nebesmaugtų“, – teigė D. Skarolskis.
Jis referavo į istoriją savivaldos rinkimų metu, kai A. Zuokas savo „Facebook“ paskyroje pasidalino vaizdo įrašu, kuriame pasakoja, kaip penktadienio vakarą bare prie jo priėjęs vyras bandė išprovokuoti konfliktą, iškeikė rusiškais keiksmažodžiais. Į konfliktą įsivėlęs „Bosanova“ vadovaujantis partneris Vytautas Matulevičius aiškino, kad susipyko dėl klausimų apie Krymą, teistumą ir V. Drėmą.
Taryba galiausiai pritarė „Vilniaus naktinio biuro“ steigimui. Į tokį sprendimą socialiniuose tinkluose sureagavo socialdemokratas Povilas Pinelis.
„Akivaizdu, kad toks biuras miestui nelabai reikalingas – daugybę deklaruotinų funkcijų galėtų atlikti jau įsteigtos ir veikiančios įstaigos arba jose galėtų būti įkurti deklaruojamiems tikslams siekti skirti padaliniai. Tačiau čia neverta plėstis – argumentacija pritempta, o tai yra politinis sprendimas – mero pažadų vykdymas koalicijos partneriams ir jo rinkimų kampaniją palaikiusiems žmonėms“, – rašė P. Pinelis.
Perkraus skandalais palydėtą Naktinį avilį
Vienas iš naujosios įstaigos svarbiausių projektų – Naktinio avilio perkrovimas. Taip anksčiau duotame interviu naujienų portalui tv3.lt sakė S. Bieliūnė.
Naktinį avilį praėjusią kadenciją lydėjo ne vienas skandalas. Daug aistrų lydėjusį konkursą galiausiai laimėjo „Radistai“, kurie Vilniaus g. esančiose patalpose įsteigė barą. Kritikai bedė pirštu, kad naujieji patalpų šeimininkai nevykdo prevencinės ir švietėjiškos veiklos, kurią šalia baro paskirties, turėjo užsiimti Naktinis avilys.
Galiausiai „Radistų“ baras užvėrė duris ir pirmajame Naktinio avilio gyvavimo etape buvo padėtas taškas.
Visgi naujoji valdžia klausimo ėmėsi iš naujo.
„Ką jūs paminėjote apie tą nesėkmingą pradžią, tai antrą šansą tikrai duodame šiai vietai, ji turi daug iš savęs potencialo ir labai norėtųsi sieti su tais visais principais, kurie koalicijos programoje išskirti kaip sudedamoji naktinės ekonomikos dalis.
Kalbu apie kitokį pasilinksminimą, galimybes antrą aukštą išnaudoti pasilinksminimo vietų lankytojų švietimui. Labai daug yra mano pačios pradžių daryta, kai rengėme pasilinksminimo vietų savininkams, naktinio gyvenimo organizatoriams mokymus, rekomendacijas rengėme, kokie turėtų būti standartai. Tai norėtųsi visa tai įdiegti.
Aš kalbu apie lankytojų informavimą, erdvių sukūrimą, kur galima ateiti pailsėti, nemokamą vandenį. Apie daug dalykų, kurie yra labai paprastai įgyvendinami, bet labai svarbūs naktiniame gyvenime“, – pasakojo S. Bieliūnė.
Siūlys naujovę – dainyklas
„Vilniaus naktinis biuras“ užsiims ir naujo koncepto – dainyklų – diegimu sostinėje.
Parašus po koalicijos sutartimi sostinėje padėję Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Laisvės partija savo programoje nurodė, kad bus siekiama per šią tarybos ir mero kadenciją sukurti naują maitinimo įstaigų kategoriją – „dainyklas“ ir atskirti tokias vietas nuo paprastų maitinimo įstaigų bei įvertinti papildomo finansavimo joms galimybes.
„Dainyklos daug kam galbūt asocijuojasi su žodžiu girdyklos. Tai priešingai, eidami nuo girdyklų, mes norime sukurti tokias maitinimo įstaigas, kurios savyje turėtų kultūros dalelę, kas leistų jauniems atlikėjams ateiti ir vakarais atlikti savo programas, prisistatyti visuomenei ir kurti miesto įvaizdį.
<...> Tokia kultūra, kuri yra išsivysčiusi ir veikia Londone, Berlyne, manau tikrai gali rasti puikią vietą ir Vilniuje. <...> Kalbėsimės su maitinimo įstaigomis ir kursime skatinimo programą“, – „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ balandžio viduryje kalbėjo sostinės meras Valdas Benkunskas.
S. Bieliūnė sako, kad dainyklų konceptas yra gerai išvystytas Jungtinėje Karalystėje, tačiau reikia žiūrėti, kaip šią idėją pritaikyti Lietuvos kontekstui.
„Dainyklos principas – vieta susirinkti, kur muzika dominuoja, kur žmonės susirenka labiau dainuoti, nei išgerti. Jeigu dalyvaujate kokiuose nors nišiniuose koncertuose, tai dažnai žmonės mėgsta dalyvauti kartu ir kartu su atlikėjais dainuoti.
Aš tikiu šio koncepto pritaikymu, tačiau dabar nenorėčiau visų organizacinių detalių pradėti gvildenti, nes turime tai išbandyti. Neslėpsiu, kad diskutuojame, kad galbūt Naktinis avilys galėtų būti to pradžia, o vėliau tokį statusą duotume kitoms mūsų kavinėms ir restoranams, kurie norės šitą žanrą taikyti ir pasižymėti savo duris ar langus, kad čia yra vieta, kurioje tai galima daryti“, – interviu naujienų portalui tv3.lt pasakojo S. Bieliūnė.
Visgi, vicemerės teigimu, dainyklų atsiradimo Vilniuje teks kiek palaukti.
„Manau, kad mes pilotuosime ir, tą užsienio patirtį perkeldami, žiūrėsime, kas vilniečiams labiausiai limpa. Labai tikiu tokia laisvalaikio praleidimo forma, pati esu neabejinga muzikai. Tai yra puiki galimybė galvoti apie pasilinksminimo alternatyvas“, – sakė ji.
