Gegužės pradžioje V. Benkunskas su savivaldybės darbuotojais pristatė šios vasaros šienavimo tvarką. Sostinės galva teigė, kad šienaujama bus daug intensyviau, nei praėjusiais metais.
Buvo pristatyta ir dar viena naujovė - gyventojai, kurie turi norą, kad prie jų gyvenamos teritorijos pievos būtų nešienaujamos, gali kreiptis į seniūniją ar savivaldybę ir susitarimo būdu tokia galimybė yra paliekama.
„Tai yra asmeninio estetinio pajutimo klausimas, tai yra supratimo ar poreikio, ką nori matyti išėjęs pro savo daugiabučio namo duris ar pro langus matyti. Jei tokie pageidavimai bus, savivaldybė atsižvelgs, prievarta teritorijų ir pievų nešienaus“, – žadėjo V. Benkunskas.
Gyventojai, norintys savo kiemuose turėti pievas, turi jas pažymėti sutartiniu ženklu. Ženklus galima atsiimti savo seniūnijoje.
„Prašymas gyventojams, jei norima, kad kuri nors kiemo dalis būtų šienaujama ar paliekama pieva – susitarkite bendruomeniškai, kad tai nebūtų vieno žmogaus sprendimas, nes kiemas yra bendras visų“ – kalbėjo Miestovaizdžio skyriaus vedėja Ramunė Baniulienė.
Naujoji tvarka galioja daugiau nei mėnesį, tad naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek vilniečių susiviliojo galimybe pro savo namų langą matyti pievą.
Atrodo, kad arba gyventojai nebenori matyti tokio vaizdo, kaip pernai, arba tiesiog nėra aktyvūs šiuo klausimu.
Kaip informavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, kol kas po kelis tokius prašymus gyventojai yra pateikę Vilkpėdės ir Verkių seniūnijoms, kreipimusi tiesiogiai į savivaldybę nebuvo.
„Seniūnijas pasiekę prašymai yra dviejų tipų: gyventojai arba prašo nešienauti, arba šienauti mažiau, tai yra palikti aukštesnę žolę. Į visus prašymus bus atsižvelgta“, – tikino savivaldybės atstovai.
Daro kitaip, nei Šimašius
„Pagrindinis pokytis, kalbant apie gatvėse esančius žaliuosius plotus šiemet bus tas, kad absoliučiai visi elementai, esantys gatvių struktūruose – skiriamosios juostos, žiedai, visi kiti elementai, kurie yra apželdinti – visą sezoną bus intensyviai šienaujami. Taip, kaip pernai, jie nebus palikti, ta praktika yra pabaigta“, – taip apie naująją tvarką prieš mėnesį sakė V. Benkunskas.
Sostinės vadovo teigimu, pagrindinis argumentas, kodėl pakeista šienavimo politika – saugumas.
„Gatvės, bet kokiu atveju, yra judėjimo priemonė, kuri yra padidinto pavojaus zonos dėl matomumo, dėl pėsčiųjų, dėl keliaujančiųjų transporto priemonėmis. Šiemet yra nuspręsta neiti į jokius kompromisus dėl estetikos, dėl žaliosios politikos. Visas prioritetas – saugumas“, – teigė jis.
Anot V. Benkunsko, kai kurios greitosios judrios gatvės Vilniuje, turinčios stačius šlaitus, yra nešienaujamos. Taip, mero teigimu, buvo pastaruosius trejus metus.
„Tai vienintelis su gatvėmis susijęs elementas, kuris bus paliktas augmenijai savaime augti, gėlytėms barstyti sėklytes ir panašiai“, – tvirtino meras.
Kitas akcentas – gyvenamosios teritorijos. V. Benkunsko teigimu, jei pernai buvo apie 30 proc. nešienaujamų pievų, tai šiemet šienavimas prie gyvenamųjų namų intensyvinamas. Planuojama, kad apie 12 proc. pievų bus palikta augti savaime.
„Kur, iš esmės, žmonės nesilanko ir nėra pavojaus parsinešti erkių ir nėra pavojaus žmonių sveikatai dėl matomumo“, – aiškino sostinės galva.
V. Benkunsko teigimu, dalis natūralių pievų paliekama, nes Vilnius – žalias miestas.
„Tai geriausiai matoma pakilus oro balionu. <...> Natūralios pievos, kurios yra neužstatytose teritorijose, jei žmonės jų nelanko, tai nėra jokio tikslo tų pievų kas savaitę ar kas dvi skusti iki penkių centimetrų velėnos“, – pažymėjo meras.
„Žiūrime pagal protingumo kriterijų – jeigu nenaudojamos ir nelankomos teritorijos, gali būti paliktos savaime augti, natūraliai formuotis žaliajam landšaftui, o visa kitą, kur žmonės lanko, kur yra pavojus dėl tų pačių erkių – bus šienaujama“, – pridūrė jis.
Anot mero, šiemet didelis dėmesys skiriamas šienavimo kokybei.
„Neužtenka, kad vieną ar du kartus pravažiuoja traktoriai ir palieka pradalges ar palieka žydinčių ar spygliuočių augalų nenupjautas smilgas, kurios gadina visą vaizdą. Tai pat prie gatvių elementų, kelio ženklų, apšvietimo stulpų. Reikalaujame, kad būtų padaryta preciziškai ir šioje vietoje Vilnius turi panašėti į bet kurį Vokietijos miestą su savo precizika ir tvarka. Ta žinia pasiųsta mūsų rangovams – tvarka bus griežta. Jei nebus girdima, ko prašo užsakovas, bus taikomos sankcijos“, – dėstė V. Benkunskas.
Šienavimo sezono metu taikoma bendra taisyklė – šienaujama ne žemesnė, nei 10 centimetrų aukščio žolė. Dabartiniais skaičiavimais šienavimo sezonas miesto biudžetui atsieis 4 mln. eurų. Praėjusiais metais kaina siekė kiek daugiau, nei 3 mln. eurų. Anot savivaldybės atstovų, išaugusią kainą lemia ir kainų indeksavimas.
