Vilniaus universiteto biblioteka ir Užsienio reikalų ministerija penktadienį paminėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kanclerio ir Abiejų Tautų Respublikos užsienio reikalų ministro Jokimo Liutauro Chreptavičiaus 200-ąsias mirties metines.
Renginio metu atidaryta J. L.Chreptavičiaus rankraščių ir jam priklausiusių spaudinių paroda, skirta prisiminti jo asmenybę, veiklą ir nuopelnus Lietuvos valstybei, švietimui ir kultūrai.
„Bendrus Lietuvos ir Lenkijos veiksmus kuravusio pirmojo Abiejų Tautų Respublikos užsienio reikalų ministro J. L. Chreptavičiaus asmenyje susipina ir vietą randa skirtingų tautų istorija, todėl jo atminimo įamžinimu pagerbiama ne tik Lietuvos praeitis, bet ir kitų tautų istorija“, – minėjime sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
Pasak jo, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiko, mecenato, intelektualo J. L. Chreptavičiaus atminimo įamžinimas turėtų paskatinti tolesnį Lietuvos istorijos politikos kūrimą, kuris padėtų geriau įsisąmoninti valstybės paveldą.
Iš didelio J. L. Chreptavičiaus leidinių rinkinio Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomos tik kelios jo kolekcijos knygos, pažymėtos įdomiais antspaudais bei donaciniais įrašais. Dauguma jų yra reti XVI–XVIII amžiaus leidiniai – moksliniai, istoriniai, teologiniai ir poleminiai dokumentai.
J. L. Chreptavičius (1729–1812) – LDK veikėjas, pirmasis Abiejų Tautų Respublikos užsienio reikalų ministras, pažangių reformų šalininkas, Edukacinės komisijos iniciatorius ir veikėjas, Lietuvos mokyklų departamento komisaras, Vilniaus universiteto reformatorius, Abiejų Tautų Respublikos Nuolatinės tarybos narys, kultūros ir mokslo mecenatas, bibliofilas.
Per neilgą užsienio reikalų ministro kadenciją J. L. Chreptavičius sukomplektavo Užsienio reikalų ministeriją, rūpinosi jos finansais ir pasiuntinybių veikla.
Renginio metu Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka ir A. Ažubalis pasirašė universiteto ir ministerijos bendradarbiavimo švietimo, mokslo, užsienio politikos ir viešosios diplomatijos srityse sutartį.
