Kaip BNS informavo Vilniaus savivaldybės vicemeras Gintautas Paluckas, bendrovė pasiūlė 7 metus prižiūrėti sistemą už beveik 910 tūkst. eurų – savivaldybė anksčiau planavo tam išleisti iki 3,83 mln. eurų.
„Sistema pradės veikti nuo gegužės 1-osios. Ji ypatinga ne techninėmis detalėms, ne pačiomis kameromis, kurios atitinka visus reikalavimus, filmuoja naktį ir dieną, spalvotai – tai yra standartas, bet būtent programine įranga ir algoritmais, kurie leis nuspėti galimas grėsmes pagal tam tikrus požymius. Pavyzdžiui, pagal agresyvų elgesį, neįprastą gestikuliaciją, stiklo dūžio garsą – kai kurios kameros bus aprūpintos ir garso davikliais. Sistema veiks per tuos algoritmus, kurie užfiksuoja susibūrusius žmones kažkurioje vietoje, fiksuoja judesį“, – BNS pasakojo vicemeras.
Sistema automatiškai siųs pranešimus, į kuriuos galės reaguoti policija ar savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai.
Stebėjimo sistema apims 103 kameras, numatyta galimybė prijungti dar 51 kamerą Lukiškių aikštėje, Senvagės parke, Trakų Vokės dvaro sodyboje, Reformatų skvere, Senosiose Rasų kapinėse ir kitose viešose vietose. 2020-ųjų vasarį naujoje sistemoje turėtų pradėti veikti 12 kamerų Bernardinų sode.
Taip pat bus galima į sistemą prijungti iki 100 bendruomenių stebėjimo kamerų, vienos įjungimas kainuotų iki 400 eurų.
Savivaldybė teigia, kad sistema gebės atskirti žmogaus judesius nuo kitų objektų, pavyzdžiui, medžių šakų judėjimo, kameras bus galima valdyti nuotoliniu būdu, vaizdas bus įrašinėjamas ir saugomas 60 dienų. Kameros siųs pranešimus reaguodamos ir į smūgius, temperatūros pokyčius, garsą, apšvietimą.
