Pradėję migruoti pavasarį, bestuburiai savo keliones baigia rudeniop. Todėl dabar juos galima pamatyti tik pavienius arba po išnuodymo paliktus prisiminimui. Žmonės vis dar skuba neprašytus svečius nuodyti. Gyventi į Lindiniškes Vytautas su šeima atsikraustė vos prieš pusantro mėnesio. Tačiau ir tiek laiko užteko susidurti su migruojančiais juodaisiais dvijuosčiais tūkstantkojais.
„Bandėm pradžioje rinkti juos. Jeigu tu juos renki tvarkingai gražiai, nepažeisdamas, tai nesijaučia labai specifinio stipraus kvapo. Kai tik juos netyčia sutraiškai, arba pradedi iš tikrųjų traiškyti, tada atsiranda labai stiprus kvapas, nemalonus. Ir jis išlieka pakankamai ilgai. Šiek tiek primena kažkokį šlapimą“, - pasakoja Lindiniškių gyventojas Vytautas Vitkevičius.
Vyras prisipažįsta pakraupęs nuo vaizdo, matyto kaimynų name.
„Pas kaimynus mačiau, kaip iš siaubo filmo. Eini, ir neduok Dieve stipriau trinktelėsi durim, visą tai byra nuo pakalimų. Stogas dažniausiai būna pakaltas iš apačios ir nuo pakalimo jie tiesiog byra“, - pasakoja vyras.
Štai taip besiraitančius padarus žmonės rasdavo ne tik prie namų. Bet vasarą jų pilna būdavo net ir maisto lėkštėse.
Kaimynės papasakota istorija Vytautą šiurpina jau ne pirmą savaitę.
„Ji sakė, kad buvo namuose, kad jai net į lėkštę buvo patekę. Iš tikrųjų tie padarai nėra kontroliuojami. Tu nepasakysi jam tu nelįsk, čia ne katytė ir ne šuniukas. Šliauždami jie vyniojosi kažkur ant tos sienos“, - tikina V. Vitkevičius.
Problema, kaip aiškinama ta, kad tūkstantkojų veisimosi ratas kasmet plečiasi. Vietos gyventojai sako esantys bejėgiai kovoti su gyviais, o valdininkai esą kol kas tik dalija pažadus, bet niekuo apčiuopiamo nevykdo. O savo jėgomis kovoti su bestuburiais, žmonės sako jau neturintys kantrybės. Jie perka brangius ir labai pavojingus nuodus, kurie nužudo ne tik tūkstantkojus, bet kenkia ir jiems patiems bei naminiams gyvūnams. Tuo metu šliaužikai pasiekė jau net ir Avižienių vaikų darželio teritoriją.
Yra įvairiausių priežasčių, kurias sunku paaiškinti.
„Dabar susidomėjo ir mūsų entomologai, kviesis konsultacijai ir užsienio mokslininkus šios srities, kurie šią gyvūnų rūšį tyrinėja, siekiant nustatyti ar tai židinys, ir kokios priežastys iššaukia jų gausos padidėjimą, ir svarbiausia, kokios ir svarbiausia kokios kovos priemonės. Nes su šluota ir su siurbliu tikrai visų nei sušluosi ir nei susiurbsi. Reikia feromonų, kad sugaudyti“, - tikina Aplinkos ministerijos atstovas Laimutis Budrys.
Vilniaus rajono savivaldybė sako tik šiemet sužinojusi apie bėdą dėl tūkstantkojų, ir jau esą imtasi veiksmų.
„Aplinkos ministerija sudaro darbo grupę į kurią įtraukė ir savivaldybės atstovus, ir vasara vyko į vietą darbo grupė, kad išsiaiškintų kokia yra situacija. Buvo nutarta imtis veiksmų. Ir šiuo metu savivaldybė turėtų atlikti viešųjų pirkimų procedūras, ir nupirkti tyrimus, kurie gali užtrukti iki septynių mėnesių“, - teigia Vilniaus r. savivaldybės atstovė Dorota Levko.
Tyrimų reikia tam, kad būtų išsiaiškintas populiacijos didėjimas ir priežastys. Tyrimų kaina – devyni tūkstančiai eurų. Savivaldybė sako rasianti tam lėšų, belieka sulaukti, kas imsis tyrimų. Tad, gali būti, kad jau kitą vasarą karas su žmones varginančiais tūkstantkojais bus laimėtas. Tiesa, šešerius metus su unikaliu reiškiniu kovojantys žmonės tuo abejoja.
