K. Masiulis paskelbė kreipęsis į Vyriausybę su siūlymu praplėsti Vilniaus miesto savivaldybės ribas, numatant tokių Vilniaus rajono gyvenviečių, kaip Antežeriai, Bendorėliai, Salotė, Zujūnai, Avižieniai, Galgiai, galimą prijungimą prie sostinės.
Seimo nario įsitikinimu, daug miestiečių iš daugiabučių persikėlė į šias gyvenvietes, tačiau ir toliau dirba pačiame Vilniuje.
„Vilniaus rajono savivaldybė neskiria jokio dėmesio naujakurių aplinkai. Neasfaltuojami keliai, nestatomi žibintai, netiesiami šaligatviai, labai prastas susisiekimas viešuoju transportu. Tai galėtų pagerėti, jeigu teritorijos būtų priskirtos sostinei.
Ne paslaptis, kad Vilniaus rajono savivaldybės politikai siekia įsiteikti savo rinkėjams, todėl pirmiausia investuoja į senąsias gyvenvietes, o naujakuriai, kurie nebalsuoja už dominuojančius politikus, paliekami likimo valiai.
Juos pamiršo ir Vyriausybė, nes teisiškai šios bendruomenės yra kaimo gyventojai, todėl jų nepasiekia Europos Sąjungos investicijos, skirtos miestams, o kaimo programos, kurios skirtos ūkininkams ir amatininkams, jiems neaktualios“, – socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė K. Masiulis.
Nori investicijų iš sostinės kišenės
Portalo tv3.lt kalbintas K. Masiulis tikino, kad į Vilniaus pakraščius, tai yra į Vilniaus rajono savivaldybę atsikėlę gyventi lietuviai, deja, kenčia dėl prastos infrastruktūros, netinkamo susisiekimo, mat Vilniaus rajono savivaldybė, kurioje tarybos narių daugumą sudaro Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) su mere Marija Rekst priešakyje, esą labiau skuba rūpintis savo rinkėjais, tai yra rajone gyvenančiai Lietuvos lenkais.
„Vilniaus rajono savivaldybė į tuos žmones žiūri kaip į potencialius miestiečius, o ten pakraščiuose kuriasi įvairūs lietuviai, nebūtinai lojalūs Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, kurie valdo Vilniaus rajoną.
Tai kam čia į juos investuosi, į jų aplinką, jeigu gali investuoti į tokias teritorijas, kuriose gyvena jų rinkėjai? Aš taip ciniškai šneku, bet politikai dažnai ciniškai mąsto. Mačiau, kaip tie keliai buvo nunykę faktiškai iki vieškelių. [...]
Juk yra ne tik asfaltavimo, kelių problemos. Dar yra ir vaikų vežimas į į mokyklą, tai į kokias mokyklas veš? Į Vilniaus miesto ar į Vilniaus rajono? O dar ir darželiai. O kas ten atves komunikacijas? Kaip dėl šviesolaidžio, interneto? O, jeigu pravažiuotumėte Vilniaus pakraščius, tai pamatytumėte įdomių dalykų. Ta gatvės dalis, kuri priklauso miestui, yra asfaltuota, o šalia, kur gatvės atsišakoja, ten jau priklauso Vilniaus rajonui, yra baisios“, – aiškino konservatorius.
Įstatymai numato, kad savivaldybių ribos gali būti keičiamos gyventojų pageidavimu, tačiau K. Masiulis mano, jog pati Vilniaus rajono savivaldybė rengti apklausas nesiryžtų, mat jai yra geriau turėti daugiau gyventojų.
Šitie gyventojai vis dėlto sumoka mokesčius rajono savivaldybei. Bet kur šie žmonės uždirba pinigus – mieste ar Vilniaus rajone? Greičiausiai, kad mieste. Taigi, čia matau dar vieną neteisybę.
Jie yra išsireikalavę, kad koks vienas ar kitas autobusas atvažiuotų iki miesto, tai geriau jau jie sumokėtų miestui, pagerėtų susisiekimas, jie galėtų teisėtai reikalauti įvairių infrastruktūros dalykų, socialinių dalykų, darželių. O dabar jie yra beteisiai, nes nėra miesto gyventojai. Ateis pas savivaldybės tarybos narį, tai jam pasakys, kad reikia kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybę. O Vilniaus rajonas žiūri, kad jie čia kabo, „jie nėra mano rinkėjai, jų yra dauguma lietuviai“, –komentavo K. Masiulis.
Politinio aspekto neįžvelgia
„Rinkiminių dalykų aš čia niekaip nesprendžiu, nes Seimo rinkimų apylinkės nesikeičia (jei būtų pakeistos savivaldybių ribos – tv3.lt). Savivaldybių rinkimams įtakos būtų, bet Lietuvos lenkų rinkimų akcija nuo to ne susilpnės, o tik sustiprės Vilniaus rajono savivaldybėje. Taigi, aš čia tikrai jokių politinių dėlionių nedėlioju“, – gynėsi Seimo narys, paklaustas, ar jo pasiūlymas nėra susijęs su artėjančiais Seimo rinkimais.
„Tegul lieka ši žiedinė rajono savivaldybė, ten yra sava specifika, reikia gerbti šitą tautinę mažumą, jos poreikius, jie turi teisę gyventi ir savo poreikius tenkinti taip, kaip jiems atrodo geriau, bet šitie nauji gyventojai yra tarp kūjo ir priekalo, nes jie yra prikūrę tų gyvenviečių, kurios urbanistiniu požiūriu yra Vilnius, o administraciniu požiūriu nėra Vilnius ir tai sukelia žmonėms nemažai žmonių“, – pridūrė K. Masiulis.
Mato nesantaikos kurstymą
Vilniaus miesto vicemeras socialdemokratas Gintautas Paluckas neslėpė, kad K. Masiulio iniciatyva praplėsti miesto savivaldybes ribas kelia juoką. Pasak sostinės vicemero, prie Vilniaus prijungus papildomas teritorijas, rajono savivaldybės neveiklumo problemas tektų spręsti vilniečių sąskaita.
„Vilnius yra bene rečiausiai apgyvendinta savivaldybė iš visų Europos sostinių, gyventojų tankumas vienam kvadratiniam kilometrui yra mažiausias. Mes vos ne vos, pagal skiriamą finansavimą, susitvarkome centrą ir prieigas. Nutolusios teritorijos, miegamieji rajonai – aš jau nešneku apie Grigiškes ir Naują Vilnią – yra praktiškai nefinansuojamos arba finansuojamos silpnai. [...]
Prijunkime dar kažkiek kvadratinių kilometrų, kitas gyvenvietes prie miesto, bet mes nežinome, kaip mes ten tvarkysimės, nes nėra pinigų... Čia juk yra nerimta, čia yra plikas populizmas. Tai susitvarkykime su finansais, kai pradėsime normaliai aprūpinti miesto teritoriją – tas pačias Grigiškes, Naują Vilnią – tai galvosime apie Zujūnų, Bendorėlių prijungimą, jeigu bus tokia įstatymų leidėjų valia“, – portalui tv3.lt K. Masiulio pasiūlymą komentavo G. Paluckas.
Socdemo įsitikinimu, K. Masiulio pasiūlymas ne tik nėra efektyvus, bet ir kvepia tautinės nesantaikos kurstymu.
„Prieš kiekvienus rinkimus suaktyvėja ta pati tema „Atsiimkime valdžią rajone“ ar „užvaldykime Pietryčių Lietuvą“. Tai yra atviras tautinės nesantaikos kurstymas tarp lenkų tautinės bendrijos, tai yra Lietuvos lenkų ir lietuvių.
Aišku, kad rajone tikrai yra įvairiausių problemų su infrastruktūros išvystymu, bet ten ir teritorijos yra didesnės, platesnės ir tų neasfaltuotų kelių daugiau. Tuos dalykus reikia spręsti, rajono savivaldybei kelti klausimus, kur matomi kažkokie ignoravimo ar kitų politinių prioritetų požymiai, tai už tokius dalykus reikia kovoti. Bet taip nesigaus, kad atskirkime, kaip K. Masiulis sako, lietuviškuosius anklavus Vilniaus rajone ir prijunkime juos prie Vilniaus, o tegul tie Lietuvos lenkai rajone gyvena vieni... Kas čia per segregacija? Tai yra absurdų absurdas“, – piktinosi G. Paluckas.
V. Tomaševskis: jie supriešino žmones
Vilniaus rajono savivaldybėje valdančiąją daugumą sudarančios LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis portalui tv3.lt teigė, kad K. Masiulis esą tik bando atkreipti į save dėmesį.
„Tai yra jau toks politikas ir tokia partija, kuri nieko realiai negali padaryti žmonėms. Jie turėjo valdžią ne vieną kartą ir absoliučią valdžią turėjo, bet nieko nepadarė. Savo laiku sugriovė visą ūkį mūsų šalies savo sprendimais, supriešino žmones“, – skėlė V. Tomaševskis.
LLRA-KŠS lyderis įsitikinęs, kad Vilniaus rajono savivaldybė, palyginti su Vilniaus miesto savivaldybė, gyventojais rūpinasi kur kas geriau.
„Rajone žmonės yra labai patenkinti valdžia. Nuolat auga gyventojų skaičius, savivaldybė gerai tvarkosi atvirkščiai negu konservatoriai Vilniaus mieste, kur yra milijardinė, skaičiuojant litais, skola. Vilniaus rajone nėra skolos, nėra korupcijos, geri finansiniai rezultatai.
Pastatyti 7 nauji darželiai ir tai yra rekordas Lietuvoje. [...] Vilniaus rajone valdžia pradėjo krizės metu ir dabar yra sprendimas kompensuoti dalį šilumos kainos, [...] taip pat ir šaltas vanduo yra kompensuojamas“, – aiškino V. Tomaševskis.
LLRA-KŠS vadovas spėjo, kad tautinių mažumų atstovų valdomą savivaldybę kritikavęs K. Masiulis, greičiausiai pavydi.
„Tendencija yra tokia, kad dar prieš 10 metų Vilniuje konservatoriai turėjo gerokai daugiau vietų Vilniaus miesto savivaldybėje negu mes – mes turėjo 5, 6 vietas, o dabar turime 10 vietų, taigi padvigubinome skaičių. [...] Rajono savivaldybėje auga pasitikėjimas mumis. Dabar turime 21 mandatą rajono savivaldybėje. Anksčiau buvo 16, vėliau 19 mandatų. Gal pavydi ponas K. Masiulis?“, – kalbėjo V. Tomaševskis.
Vilniaus rajono savivaldybės merė M. Rekst su K. Masiulio pasiūlymu praplėsti Vilniaus miesto ribas nesusipažino, tačiau pažymėjo, kad tokie sprendimai priklauso nuo gyventojų pozicijos.
„Būtina atsižvelgti į gyventojų nuomonę, ar tikrai tie gyventojai norėtų, kad jų teritorijos būtų prijungtos prie miestų, nes dažnai yra taip, kad gyvenvietės yra pasidalinusios – dalis priklauso rajonui, o kita dalis priklauso miestui. Būtent tose gyvenvietėse, kurios priklauso rajonui, infrastruktūra jų yra geriau išvystyta negu tos dalies, kuri priklauso miestui. Taigi, svarbiausia yra gyventojų nuomonė“, – merės komentarą tv3.lt perdavė Vilniaus rajono savivaldybės Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Gulbinovič.
