Apie centrinės valdžios neveiksnumą ir biurokratinių taisyklių pinkles prabilo ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius, kuris, pasak jo paties, nepatyrė to, ką išgyvena Alytaus meras Nerijus Cesiulis, bet mažų dramų taip pat turėjo.
Savo „Facebook“ paskyroje R. Šimašius reagavo į netylančias kalbas, kad ministerijos ir departamentai pasimetė biurokratų stalčiuose ir pavedė su dideliu gaisru ir aplinkos tarša kovojantį Alytų.
„Apie ant popieriaus ir realybėje gesinamų gaisrų skirtumus. Visų pirma, noriu pabrėžti, kad rašau ne tam, kad dalinčiau patarimus kaimynams gaisro metu (Alytaus meras puikiai tvarkosi, pagalbą siūliau, ir jei jos reikėtų, iš Vilniaus ji būtų atkeliavusi nedelsiant).
Rašau ne tam, kad įsijungčiau į politikų chorą, kurie jaučia, kad „reikia kažką pasakyti“, susirinkti politinių taškų (laimei, nesiseka tiems, kurie tokius taškus bando krautis). Rašau todėl, kad šimtąkart mažesniu mastu teko patirti tai, ką patiria Alytaus meras, matau, kad iš ankstesnių atvejų nepasidarytos išvados, ir jau ryškėja, kad biurokratiją šlovinančios institucijos nebūtinai tas išvadas ruošiasi padaryti ir šį kartą. O tai padaryti būtina. Todėl negaliu tylėti. <..> Kur visa tai matyta? Šiemet šiuos prisiminimus labai gerai atgaivino Černobylio serialas – žiūrime, baisimės, kokia pavėluota ir nežmogiška buvo sovietinių institucijų reakcija, kai pirmiausia buvo galvota apie savo reputaciją ir nelaimės nuslėpimą, o ne žmonių gelbėjimą.
Baisimės ir galvojame, kad kur jau kur, bet pas mus taip taip nenutiks, tiek toli nušuoliavome per tuos tris dešimtmečius. Bet ar tikrai?
Pasidairykime aplinkui – ką matome. Daug kartų kartojau, kartoju ir kartosiu – aš matau augančios Lietuvos ekonomikos dėka nuostabiai suklestėjusią biurokratiją, kur ant popieriaus visi pasirengę gaisro evakuacijai, ir visi pasipraktikavę, o realybėje dauguma nieko nežino, procedūros tokios, kad atsakingų žmonių tiesiog nebus.
Matau, kaip ieškoma, ką padarė ne taip tie, kurie stengėsi ir darė, ir tų priekabių ieško žmonės tiesiog pasirinkę pastovėti šalimais ir pažiūrėti, kaip kaimyno tvartas (arba padangos) dega.
Tai matome, kai kažkas nenuperka maisto vaikams, atvykusiems į Dainų šventę, ir didžiausias organizatorių rūpestis tampa munduro švara, pasireiškianti pasipiktinimu, kad atsiskleidė tiesa apie nepadarytus darbus, ir tai išvirsta į trukdymą kitiems pamaitinti vaikus.
Kai tai darėme pernai, mūsų rastus Dainų šventės maitintojus užpuolė tikrintojų institucijos – turėjau atsiprašinėti, kad mes juos per gerus norus įvėlėme į tokią biurokratiją.
Tai matome statybininkams Kūčių dieną nutraukus magistralinį, atsiprašau, šūdvamzdį, ir visi, kam rūpi sauga ir gamta, deda į krūmus, nes supranta, kad lengvo ir gero sprendimo tiesiog nebus, bus mažiau blogas, o atsakomybė slegia. Gal kažkas šią situaciją, nutikusią 2016 m. Vilniuje, jau pamiršo, bet tikiu, kad ją puikiai atsimena tie darbininkai ir tie verslininkai, kurie sutiko Kūčių stalo vaišes išmainyti į purviną, bet be galo svarbų darbą miestiečiams.
O prisiminti turbūt nenori tie, kurie užtempė kokias tris valandas su pavojaus mygtuko paspaudimu, nes „o gal kaip nors“, kiti rūpinosi kaip įforminti ekstremalių situacijų posėdžio protokolą, o ne realiai imtis veiksmų, dar kiti atmetinėjo visus siūlomos sprendimus, bet patys nepasiūlė nė vieno tinkamo. Ach koks deja vu apima dabar skaitant tai, kas vyksta Alytuje.
Tai matome per kokias nors civilines pratybas, kurių tikslas akivaizdžiai yra parodyti visuomenei, kaip viskas OK, o ne nustatyti savo klaidas, nepasiruošimus, ir jas ištaisyti. Dėl to paskutinėje pakazūchoje, kurią ministerijos vadino pratybomis, Vilnius ir nedalyvavo. O kiek kritikos iš biurokratijos meistrų susilaukėme dėl to – juk ant popieriaus negražiai atrodė, kad trūksta sostinės. Ant popieriaus.
Tą patį matome ir degant padangų sandėliui, ir ką šiandien komunikuoja Alytaus meras Nerijus Cesiulis – pilna valdiškų komentuotojų ir aiškintojų kas ne taip, dokumentų tikrintojų, bet mažai tų, kurie tiesiog imasi atsakomybės.
Aš labai linkiu (nors jau norėčiau reikalauti, nes situacija nebejuokinga) mūsų centrinei valdžiai visgi pažiūrėti realybei į akis – blogi dalykai atsitinka, ir mes jiems turime būti pasiruošę.
Iš pozityviosios pusės – visais atvejais, kuriuos minėjau, įskaitant, kiek matau iš Alytaus mero komunikacijos šiandien, mūsų atrama yra pilietinė visuomenė. Visi – darbininkai, kurie tiesiog dirba savo darbą ant žemės, pareigūnai, kurie atsiduria nelaimės vietoje, verslininkai, kurie visada suteikia pagalbą ir nesinaudoja nelaime, kad užsidirbtų daugiau. <..>“, – rašė Vilniaus meras R. Šimašius.
Portalas tv3.lt primena, kad Alytaus meras Nerijus Cesiulis trečiadienį, nepasirodęs neeiliniame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, skundėsi, kad biurokratai kaišioja pagalius į ratus net ten, kur žmonės geranoriškai padeda gaisrą gesinantiems specialistams.
Paskutinė biurokratų auka gali būti geradariai, tiekiantys maistą ugniagesiams, mat imta rūpintis ar jie turi leidimus, kodėl, kada ir kaip jie tiekia maistą.
