• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilnius nuo šiol turi naują gatvių standartą, pagal kurį bus tvarkomos senosios gatvės ir tiesiamos naujos. Nuo šiol sostinės gatvėse siaurės eismo juostos skirtas plotas, atsiras daugiau medžių ir žalumos, gatvių apšvietimas bus orientuojamas į pėsčiųjų poreikius.

Vilnius nuo šiol turi naują gatvių standartą, pagal kurį bus tvarkomos senosios gatvės ir tiesiamos naujos. Nuo šiol sostinės gatvėse siaurės eismo juostos skirtas plotas, atsiras daugiau medžių ir žalumos, gatvių apšvietimas bus orientuojamas į pėsčiųjų poreikius.

REKLAMA

Ketvirtadienį sostinės meras Remigijus Šimašius kartu su vyriausiuoju miesto inžinieriumi Antonu Nikitinu pristatė 12 principų, pagal kuriuos šiuo metu planuojamos, rekonstruojamos ar tvarkomos sostinės gatvės.

„Šiandien yra labai svarbi diena Vilniaus miestui ir jo gyventojams. <...> Mes pristatome Vilniaus gatvių standartą, kuris iš esmės pagerins ir pakeis Vilniaus gatvių įvaizdį“, – tvirtino R. Šimašius.

„Šiandien yra labai svarbi diena Vilniaus miestui ir jo gyventojams. <...> Mes pristatome Vilniaus gatvių standartą, kuris iš esmės pagerins ir pakeis Vilniaus gatvių įvaizdį“, – tvirtino R. Šimašius.

REKLAMA
REKLAMA

Jis teigė, kad jam tapus sostinės meru prieš septynerius metus buvo tam tikras gatvių standartas.

„Buvo dangų standartas pritaikytas senamiesčiui. Tas standartas daug ką pagerino. Jis padarė mažiau betono ir mažiau asfalto, vietoje to atsirado daugiau granito ir daugiau bazalto. Matome, kad vaizdas šiek tiek gražesnis dangų yra.

REKLAMA

Bet tai nepakeitė gatvių esmės, nes važiuojant dviračiu pro Rotušės aikštę, dviračių takas yra toks grublėtas, kad supranti, kad ten ne apie vartotoją buvo matyta. Norėjosi pakeisti tą standartą“, – pasakojo Vilniaus miesto meras.

R. Šimašius gyrėsi, kad sostinėje pagerėjo dviračių ir pėsčiųjų takai, keitėsi gatvių apšvietimo standartas.

„Jausmas buvo, kad kažko trūksta“, – tikino jos.

Pasak Vilniaus mero, buvo paimtas Niujorko gatvių standartas ir buvo išsikeltas tikslas jį pritaikyti mūsų sąlygoms.

REKLAMA
REKLAMA

„Padaryti Vilniaus gatvių standartą. Apie viską: apie žalumą, apšvietimą, visų žmonių judėjimą. Kad būtų jauku ir gerai. Kad pasiektume tai, ko norime visi – kad mūsų visų mėgiamiausia pasaulyje gatvė būtų ne ta, kurią aš mačiau Italijoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje. <...> Tikslas, kad mylimiausia gatvė būtų, kur vilnietis gyvena arba dirba“, – teigė R. Šimašius.

Renginio metu buvo pristatyti 12 principų, pagal kuriuos Vilniaus miesto savivaldybė nuo šiol tvarkys gatves.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

1. Medis visada yra pirmas

Vyriausias miesto inžinierius Antonas Nikitinas sakė, kad nuo medžio bus pradedamas gatvės projektavimas, pasižymimi nauji medžiai, sugalvojama, kaip pasodinti daugiau medžių, kaip išsaugoti esamus, kad gatvėje atsirastų „žalioji banga“.

2. Medžiai ir krūmai – tarp automobilių ir pėsčiųjų

„Pagrindinis gatvės pjūvio elementas – želdiniais sukurtume žaliąjį gatvės perimetrą. Medžiai ir krūmai apsaugo, suteikia pavėsį, sugeria daugiau lietaus vandens, reiškia mūsų lietaus tinklams tenka mažesnė apkrova. Apsaugo nuo triukšmo, nuo vandens, kai pravažiuoja automobiliai. Turime rasti kiekvienoje gatvėje erdvės medžiams ir krūmams“, – teigė A. Nikitinas.

REKLAMA

3. Važiuojamosios dalys be perteklinio pločio

Vyriausiojo miesto inžinieriaus teigimu, šis principas kelia daug diskusijų jau ir šiandien, kai siaurinamas eismo juostų plotas.

„Nepainioti su tuo, kad siauriname gatves, nes gatve mes laikome viską, kas yra tarp pastatų fasadų. <...> Ką mes galime siaurinti ir ką dažniausiai renkamės – siaurinti važiuojamąsias dalis arba eismo juostas iki minimalių parametrų, kurie nustatyti teisės aktuose. Automobilių pakanka 3 metrų pravažiuoti tranzitinėje gatvėje, viešajam transportui – šiek tiek platesnė“, – pasakojo jis.

REKLAMA

Pasak A. Nikitino, taip sutaupoma erdvės, kuri gali būti skiriama kitiems eismo dalyviams – pėstiesiems, dviratininkams.

„Galų gale, galime skirti parkavimo vietoms“, – pažymėjo vyriausiasis miesto inžinierius.

4. Pakankamai saugių pėsčiųjų perėjimų

„Kitas labai svarbus principas – nenutraukti pėsčiųjų ryšiai arba užtikrinta, kad gatvės ne skirtų skirtingų krantų, o jungtų. <...> Tokių gatvių turime vis daugiau, tai reiškia perėjimų galimybių arba perėjų turime įrengti ten, kur jos yra būtinos daugiau mūsų gatvėse“, – pasakojo A. Nikitinas.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

5. Apšvietimas – pirmiausia pėsčiajam

Pasak vyriausio miesto inžinieriaus, šiuo principu požiūris keičiamas kardinaliai.

„Ne kad apšvietimo, kuris šviečia į gatvę pakaktų pėstiesiems, kiek liko nuo tos šviesos, o kad apšvietimą pirmiausia suprojektuotume pėsčiajam, įvertinę medžių lajas, išsaugoję medžius ir šaknynus. Suprojektuotume taip, kad būtų jauku eiti. Automobiliai turi šviesas galų gale“, – kalbėjo A. Nikitinas.

REKLAMA

6. Visi gatvės elementai – juodi

Pasak A. Nikitino, pastebėta, kad Vakarų miestai mėgsta savo infrastruktūrą dažyti juoda arba kitomis tamsiomis šviesomis, o miestai į rytus palikti metalo spalvą.

7. Dangos įtvirtina pėsčiųjų pirmumą

Pagal šį principą, įvažiavimuose į kiemus arba ramaus eismo gatves takai nenutrūksta ir į gatvės lygį nesileidžia – automobilio vairuotojas turi jaustis svečias.

REKLAMA

Pirmenybės teikimą kitiems eismo dalyviams simbolizuoja trinkelių danga, todėl ji sveikintina ir ramaus eismo gatvėse, iškiliose perėjose. Automobilių parkavimas įrengiamas daugumoje gatvių, įprastai lygiagretus.

„Mes norėtume ramaus eismo gatvių, kad jose galėtų žaisti vaikai, kad jos būtų saugios“, – tikino A. Nikitinas.

8. Automobilių parkavimas įrengiamas daugumoje gatvių, įprastai lygiagretus

Pasak vyriausiojo miesto inžinieriaus, lygiagretus parkavimas įmanomas daugelyje gatvių. A. Nikitinas tikino, kad visose gatvėse, kuriose greitis negali viršyti 30 ir 50 km/h galėtų atsirasti išilginis parkavimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Priklausomai nuo aplinkos, priklausomai nuo užstatymo, priklausomai nuo pločio. Bet mes pradedame galvoti apie kiekvieną gatvę ir jos elementą“, – sakė A. Nikitinas.

9. Dangos kuria gatvės charakterį

„Mes norime pabrėžti tai, kad nebūtinai visur vienodas plyteles turime dėti“, – tikino A. Nikitinas.

10. Vizualinė švara – laisvė nuo perteklinių elementų

Pasak A. Nikitino, kiekvieną kartą prieš gatvės tvarkymą bus vertinama, ar siūlomi gatvės elementai nepersidengia, ar galima kažko atsisakyti.

REKLAMA

„Mažiau yra geriau“, – sakė miesto inžinierius.

Pagal naują standartą, tvoreles kes krūmai, bus atsisakoma „techninių šaligatvių“, kelio ženklams naudoti apšvietimo stulpus.

„Ieškoti, ką galima išimti iš gatvės, kad būtų mažiau ir vizualinės taršos, ir tų elementų, kurie yra pertekliniai ir kainuoja mums visiems pinigus“, – sakė A. Nikitinas.

11. Gatvės metras – šeimininkams

Šis principas numato, kad pastato prie gatvės šeimininkai naudojasi, žalina ir rūpinasi erdve ties pastato fasadu.

REKLAMA

„Kol tai netrukdo pėsčiųjų eismui, mes skatiname ir sakome, žiūrėkite, prižiūrėkite, rūpinkitės pusiau privačia, pusiau vieša erdve. <...> Mes norime įgalinti gyventojus išsinešti kėdę, išsinešti vazoną, išsinešti suoliuką, pasodinti gėlyną ir jį prižiūrėti“, – teigė miesto inžinierius.

12. Mažiausios įmanomos sankryžos ir posūkių spinduliai

Kaip teigė A. Nikitinas, sankryžos yra viena iš esminių vietų, kur vyksta eismo įvykiai.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes turime suprasti, kad jose greitis turi būti toks, kad būtų visiems saugu. Visas pasaulis, nuo Amerikos iki Britanijos, nuo Olandijos iki Maskvos supranta, kad per didelės sankryžos, per dideli spinduliai, deja, bet daro neigiamą įtaką eismo saugumui. Turime skirti tik tiek, kiek būtina ten važiuojančiam transportui. Jei važiuoja viešasis ar sunkiasvoris transportas – spindulys bus didesnis“, – pasakojo A. Nikitinas.

„12 principų yra tokie, juos mes jau taikome darydami savo darbus mieste. Prasižiūrime, nebūtinai visi turi atitikti. Jeigu kuris nors punktas neatitinka, sau pasižymime raudonai ir turi širdį skaudėti ir skauda, kad nepavyksta įgyvendinti. Bet jei nepavyksta, mes turime pasižymėti ir išdiskutuoti, kodėl nepavyko ir ką padaryti, kad kitą kartą pavyktų“, – pridūrė vyriausiasis miesto inžinierius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų