Dekanidzės versija
Daugiausia kaltinimų teisme buvo pateikta B. Dekanidzei, tačiau nė dėl vieno iš jų teisiamasis neprisipažino esąs kaltas. „Susidūrėme su labai gerai organizuota ir daugelį lygių bei struktūrinių padalinių turinčia nusikalstama grupuote, užmezgusia stiprius ryšius ir valdančią milžiniškus pinigus“, – prisimindamas teismo procesą pasakojo A. Paulauskas.
Tardymo pradžioje B. Dekanidzė teigė apskirtai negirdėjęs V. Lingio pavardės. Paklaustas, kokie ryšiai jį sieja su I. Achremovu ir kitais teisiamaisiais, vienas iš „Vilniaus brigados“ bosų ciniškai atrėžė: „Restoraniniai“. Teisme B. Dekanidzė sakė nežinąs, kas yra „Vilniaus brigada“ – anot jo tai gandais grįsti operatyviniai duomenys.
Pagrindinis daugelio nusikaltimų organizatorius neišsigando pateikti ir savo V. Lingio nužudymo versijos. Anot jo, kažkoks žmogus jį kartą perspėjo, kad Lietuvoje egzistuoja finansinė ir politinė grupė, nusistačiusi prieš žydų biznierius. Esą ši grupė stengiasi išstumti žydų verslininkus iš Lietuvos. B. Dekanidzė taip pat aiškino, kad su I. Achremovu jis buvo susitikęs Latvijos paplūdimyje, tačiau kalbėjo tik apie 5000 dolerių dydžio skolą. B. Dekanidzės teigimu, visi teisiamieji vieningai susitarę duoti prieš jį parodymus iš savanaudiškų paskatų.
Teisme apklausiamas pagrindinio įtariamojo B. Dekanidzės tėvas G. Dekanidzė, ėmė dėstyti, kad byla nuo pat pradžių buvo suklastota. „Norėčiau, kad teismas atkreiptų dėmesį į tai, apie ką kalbame aš ir mano advokatai: byla suklastota, o liudytojai, duodantys parodymus prieš mano sūnų, turi blogą reputaciją visuomenėje ir yra iš nusikaltėlių pasaulio. Tad pareiškiu, kad mano sūnus visiškai nekaltas“, – taip teisme tvirtino B. Dekanidzės tėvas.
Vėliau buvo bandymų dirbtinai sukurti B. Dekanidzei alibi. Į liudytojų apklausas, baimindamiesi Lietuvos teisėsaugos, neatvyko du žymūs, su „Vilniaus brigada“ susiję, verslininkai iš Izraelio – Dovydas Kaplanas ir Dovydas Kacas. Didelę reikšmę bylos eigai turėję jų parodymai teismui buvo pateikti raštu.
Prašė mirties bausmės
Įsibėgėjus teismo procesui A. Paulauskas pateikė teisėjams pluoštą dokumentų, liudijančių apie „Vilniaus brigados“ egzistavimą. Dokumentai buvo gauti iš Vidaus reikalų ministerijos bei Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro. Atskirą pažymą apie „Vilniaus brigados“ egzistavimą prie bylos prisegė ir buvęs Krašto apsaugos ministras A. Butkevičius. Buvęs ministras teisme pasakojo, kad pažymoje panaudota visa informacija, gauta iš Žvalgybos ir kontržvalgybos departamento, specialiųjų tarnybų ir KAM informatorių pranešimai. Nors V. Lingio žudikai teisme ir bandė įtikinti apie „brigadą“ žiną tik iš kalbų, pateikti dokumentai aiškiai įrodė, kad „Vilniaus brigada“ – ne kokia nors mistinė organizacija, o reali, turinti savo ryšius ir struktūrinius padalinius nusikaltėlių gauja.
„Prieš jus – pavojingiausios Vilniaus grupuotės „Vilniaus brigada“ vadeiva ir trys jos nariai. Jie ilgą laiką veikė nebaudžiami, tačiau viskam ateina pabaiga ir reikia atsakyti už viską. Šiandien yra ta diena“, – savo kaltinamąją kalbą pradėjo A. Paulauskas. Prokuroras teigė, kad teisme visi teisiamieji nenoriai kalbėjo apie „Vilniaus brigadą“ ir tvirtino apie ją sužinoję tik iš laikraščių, tačiau duodami parodymus patys atskleidė nusikaltimų vykdymo mechanizmą. „Gaujoje egzistavo pavaldumo ir hierarchijos principai, teisiamieji bijojo nevykdyti nurodymų“, – teisme teigė A. Paulauskas.
Išsamią „Vilniaus brigados“ nusikaltimų panoramą vaizdingai nupasakojusio A. Paulausko kalboje atsispindėjo slaptas nusikalstamo pasaulio gyvenimas. „Vilniaus brigados“ bosai puikiai suvokė, kad žiaurus nusikaltimų vykdymas priveda prie liepto galo, todėl jie buvo nusprendę suartėti su verslininkais, užsiimančiais nelegaliu verslu: vengiančiais mokėti mokesčius ir įvairiais būdais „plaunančiais“ pinigus.
Kaltintojas teigė, kad teisiamieji gyvenimo tikslu laikė nusikaltimų vykdymą, todėl jie yra pavojingi visuomenei žmonės, tačiau pripažino, kad I. Achremovas, nužudęs žmogų, padėjo atskleisti šį nusikaltimą ir dėl to gali sulaukti nuolaidos.
Valstybės kaltintojas prašė teismą B. Dekanidzę pripažinti esantį kaltą dėl nusikalstamos gaujos organizavimo, turto prievartavimo, neteisėto ginklo laikymo, rengimosi nužudyti S. Dielniką ir dėl V. Lingio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis (nužudymas žmogaus, vykdančio pilietinę pareigą) ir skirti jam išimtinę – mirties bausmę. I. Achremovui generalinis prokuroras siūlė kalėjimą iki gyvos galvos, o V. Slavickiui ir B. Bobičenkai skirti po 15 metų kalėjimo. „Byla parodė, kad yra viena tiesa. Tai V. Lingio tiesa. Jokio kompromiso su nusikaltėliais negali būti“, – teigė prokuroras.
Kaltės nepripažino
Nusikaltėlių vadeiva teisme pareiškė, kad nesijaučia esąs kaltas dėl jam pareikštų kaltinimų. Generalinį prokurorą, pasakiusį kaltinamąją kalbą, B. Dekanidzė ciniškai vadino artistu, kuris kalba ne kaip kompetentingas teisininkas, o kaip mitingų dalyvis. Anot teisiamojo, viskas daroma vien norint įtikinti, kad V. Lingio žudikai susilaukė atpildo. „Prokuroras paprašė mirties bausmės. Žinokite, kad iš ano pasaulio man bus įdomu stebėti, kaip, nurimus aistroms, lietuvių tauta susipažins su tikrais šios baudžiamosios bylos, kurią visą turi mano tėvas, duomenimis ir kaip įvertins generalinio prokuroro vaidmenį“, – savo paskutinėje kalboje teigė B. Dekanidzė.
Visgi, po beveik du mėnesius trukusio teismo proceso, teisingumas Lietuvoje triumfavo. Aukščiausiasis Teismas B. Dekanidzei paskyrė išimtinę mirties bausmę sušaudant, I. Achremovui – kalėjimą iki gyvos galvos, V. Slavickiui – 14 metų, B. Bobičenkai – 13 metų ir 3 mėnesius laisvės atėmimo. Tai buvo pirmasis ir pats rimčiausias smūgis organizuotam nusikalstamumui, po kurio viena įtakingiausių nusikaltėlių grupuočių Lietuvoje – „Vilniaus brigada“ – buvo išsklaidyta.
Išskirtinė byla
Iš tiesų Lietuvoje tai buvo pirmoji byla, susijusi su mafija, kuri buvo apraizgiusi ir verslininkus bei politikus. Iki šiol ji išliko viena reikšmingiausių bylų visoje mūsų teisėtvarkos istorijoje. Prieš kurį laiką tuometinis Generalinis prokuroras A. Paulauskas „Akistatai“ yra sakęs, kad A. Lingio nužudymo byla dėl daugelio aplinkybių buvo išskirtinė.
„Pamenu, kai buvo įvykdytas šis nusikaltimas, trečius metus dirbau Lietuvos generaliniu prokuroru ir buvau patvirtinęs Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir Kovos su korupcija skyrių sukūrimą, – sakė A. Paulauskas. – Tiesą sakant, jei ne šios struktūros, net neįsivaizduoju, kokiu būdu būtų išaiškintas šis, o vėliau ir daugelis kitų nusikaltimų. Tokie skyriai buvo įkurti didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje – būtent 1993 metais. Ir dabar manau, kad tokių skyrių įkūrimas buvo vienas rimčiausių žingsnių, padėjusių tvirtus pamatus kovai su organizuotu nusikalstamumu ir galų gale lėmusių „Vilniaus brigados“ eliminavimą. Sudėtingiausia tiriant V. Lingio nužudymą buvo tai, kad nebuvo galimybių gilintis į kitus sudėtingus „Vilniaus brigados“ nusikaltimus. Jau pirmosiomis tyrimo dienomis, atlikus kratas įtariamų asmenų butuose, paaiškėjo ir tam tikrų finansinių machinacijų detalės. Čia buvo įpainiota korupcinė ginklų pirkimo istorija, kai šimtai tūkstančių valstybės pinigų nutekėjo į tam tikrų komercinių-kriminalinių struktūrų vadovų kišenes. V. Lingys domėjosi šiomis machinacijomis ir ryšiais tarp korumpuotų pareigūnų bei mafijos bosų. „Respublika“ spausdino jo rašinius, o daug kam dėl to svilo padai. Tuo metu grasinimai, reketas ir santykių aiškinimasis pistoletais buvo verslininkų kasdienybė ir ne kiekvienas išdrįso priešintis“.
Būta, gan keistų ir įdomių dalykų. Kadangi VRM vadovas P. Valiukas viešai sakė, kad organizuoto nusikalstamumo Lietuvoje nėra, 1992 metų sausio viduryje jis policijoje likvidavo kovos su organizuotu nusikalstamumu padalinius. Taip vadinamus šeštuosius skyrius. O Vilniaus miesto policijai pavyko tą skyrių, kuriame dirbo labai aukštos klasės kriminalistai, išsaugoti. Už tai ačiū reikėtų pasakyti tuometiniam miesto policijos vadovui Vytautui Leipui. Tuo metu, kai kilo vajus šeštuosius skyrius panaikinti, jis skyriaus viršininką Jurijų Britovą išleido atostogų, o kai šis iš jų sugrįžo, viskas buvo nurimę ir skyrius dirbo toliau. Šis skyrius turėjo ypač daug informacijos apie Vilniaus gaujas ir tai padėjo greičiau atskleisti V. Lingio nužudymą.
Bylos tyrimo operatyvumui ypač padėjo tai, kad prokuratūra palaikė tvirtus ryšius su Organizuotų nusikaltimų tyrimų skyriumi. Bendromis pastangomis iš tiesų buvo nuveikta labai daug.
Kitame numeryje skaitykite:
B. Dekanidzės egzekuciją dengia paslaptis
Genadijus SKRIPKA
