Drauge, brangioji... Nežinau, ar beskaitysi... seku ir nebegaliu nutylėti... Nekreipk dėmesio į piktavalių žmonių žodžius! Neprivalai jiems aiškintis... Niekam, iš Tave artimai pažįstančių, nekiltų ranka tokius dalykus rašyti ir taip tavęs dergti. Dievas mato, kiek daug gero darai dėl visų nuskriaustųjų... ir ne tik gyvūnėlių... nes puikiai supranti jų vargą ir kančias... kiek bemiegių naktų praleidi prie ligoniukų ir kūdikėlių - daugiavaikė mama, Tu... :) kiek atjautos ir gailestingumo Tavo sieloj, projektuose ir iniciatyvuose... Šaunuolė esi, kad pasipriešinai mamai ir išsaugojai savo leliukus. Tavo vaikučiai fantastiški! Ypač mažoji... Pirmą sykį matau tiek g
teigiamų emocijų tokiame mažame žmogutyje... Ne kartą sakiau, kad Dievulis tyčia atsiuntė Tau būtent šį Angelėlį... nes matydamas Tavo meilės kupiną širdį visiems - ir sveikiems, ir neįgaliesiems - padovanojo mergytei pačią rūpestingiausią mamą, kokią tik galėjo rasti... Neveltui daugybė žmonių Tave myli ir meldžiasi už Tavo šeimos laimę... O blogis visada rasis ten, kur yra gėris, bandydamas nusverti svarstykles į savo pusę... Bet visi pikti žodžiai, palinkėjimai ir veiksmai galiausiai sugrįš adresatui su kaupu... Bučkis Tau, mieloji, ir tikiuosi - iki greito.

Ir paskaičiau, ir pasijuokiau, ir kaimynai mano pasijuokė... Ir graudu pasidarė. Šiaip tai straipsnis už šmeižtą yra dėl panašaus plauko faktų neatitinkančio rašinėjimo viešojoje erdvėje. Gerai, kad čia tik mes ir teskaitom. Nepažįstate nei manęs, nei mano gyvenimo. Ta moteris, kurios nuomone vadovaujatės, dar pati į akis prieš mirtį mano vyrui dėkojo, kad kol jis su manimi, jinai yra rami, nes žino, jog manimi bus pasirūpinta ir kad nieks manęs nenuskriaus nei žodžiu, nei veiksmu, o dabar šiurpstu eilinį sykį, ko jinai iki to laiko žmonėms prišnekėjo iš savo noro mane iki pat senatvės, turbūt, valdyt. Iš kur atsirado kažkokie palikinėjimai ir žeminimai? Apie kokias "tokias" reakcijas šnekate? Mūsų visi vaikai laukti buvo, mano pilvelis nubučiuotas, ir nuo mamos saugotas, nes ji vienintelė mane jėga visus kartus vedėsi į kliniką, kad abortą daryčiausi, su vyru visaip bandė išskirti, namuose pilnametę rakindavo. Pati turėjau jai meluoti, kad nuo jos nuodų bent jau jį apsaugočiau. Ir prie ko čia mokesčių mokėtojai ir visuomenė? Kad nenoriu leisti 10tūkst. ant beprasmės mano akimis ceremonijos ir geriau už juos apie 2000 gyvybių išgelbėsiu? Čia jau ne mamo moralinės vertybės pagedusios, o žmonių, kurie prisidengdami biblija, tiki karmom, o patys propoguoja internetinę "trolystę" ir agituoja už abortus bei smurtą prieš vaikus. Mano sąžinė rami: gyvenu sveikai, baigiau mokslus su pagyrimu, jau ketvirtus metus dirbu iki 18val. per dieną, neturėdama nei išeiginių, nei atostogų ir už tai negaunu nė ct. Ir butus savo labdaringai veiklai paskyriau, dėl ko dabar skolose sėdžiu, tačiau, tikiu, kad anksčiau ar vėliau viskas susitvarkys. Gal būt dėl to kartais žmonėms atrodau nuvargusi, bet esu laiminga, nes mano gyvenime "turtai" ateina per vaikų šypsenas, per mažųjų draugų švelnumą, per nepažįstamo žmogaus padėką. O Jums, gyvenime, turbūt, tikrai mažai žmonių dėkoja, kad tiek daug pagiežos esate sukaupusi. Juk apie pinigus knygai irgi rašiau norėdama gerbūvio šeimai. Ar bent žinote, kokiomis sąlygomis mama mirė? Ar žinote, kad paskutinius metus ji šluojo byrantį tinką nuo sienų ir vaikščiojo ant kibiro (čia Vilniaus centro daugiabuty!), nes tualetas buvo sudužęs. Taip - ir neturiu dėl ko keisti savo nuomonės - geriau tėvas tuos pinigus ne mašinoms ir ginklams būtų išleidęs, o remontą būtų padaręs, mamą į jos svajonių Paryžių bent sykį nuvežęs, atidėtų pinigų, kad po jo pasodinimo mums nebūtų reikėję gyventi būtelyje, kuriame žiemą temperatūra vos virš nulio pakildavo. Galėjo mamą kaip moterį aprengti, automatinę skalbimo mašiną jai nupirkti... Bet aišku kiekvienas sprendžia pagal savo sugedimo laipsnį, ir Jūs savo gerai parodėte. Gaila man Jūsų: gyvenimas į pabaigą eina, o tiek juodų spalvų ir nepasitenkinimo susikaupę, tiek svetimų problemų galvoj, tiek krislų paieškų svetimose šeimose. Ir mums tikrai ne pakeliui. Viso geriausio.

Pagirtina, kad atsiliepei, priminsiu- santuokos sakramentas, net 21a.- nėra tušti žodžiai, o tą su kuriuo esi ,,kartu'' ir,,karštą'' meilę- graudu girdėti, jei žeminama , vargdama ir paliekama jautiesi užganėdinta,- tebūnie...Ekonomiškai naudingiau apgaudinėti mokesčių mokėtojus , vėlgi parodo moralines nuostatas, kurias vargu ar atpirks valkataujančių gyvūnėlių globa ,prašinėjant jiems pagalbos, kartais vaikus ne auklėt reikia, o dresiruot, kas tavo atveju buvo privalu, kitaip paauglė nebūtum valkiojusis ir tikriausiai, nepamiršai pirmojo ,,rezultato'' ir ,,karštai'' mylinčio reakciją.Dabar viskas POST FAKTUM,jei tenkina toks egzistavimas, ką gi... tik ne tokią tave norėjo matyti mama- besigailinčią, kad už tėvo gautus kruvinus pinigus neteko paūžt, apgaudinėt visuomenę ir neturėt moralinių nuotatų, o amžius... nei 19, nei 20 ,nei 21 niekuo dėtas...

pas dukrą su karma matosi viskas tvarkoj :D išglobos 1300 gyvūnų ir išpirks tėtuko nuodėmes už 13 žmogžudysčių :DDD

Žiūriu, neduok moteriškėm pavalgyt, duok papletkint, sugedusį telefoną pažaisti. Šiaip tai mes su draugu jau 10 metų esame kartu, nuo tada, kai man 19 buvo. Ir gerbėjų buvo nemažai, bet pasirinkau iš didelės meilės. O kad santuoka neregistruota, tai sveiki atvykę į 21ą amžių! Kokia viso to farso prasmė? Netekėti ekonomiškai naudingiau. O apie vaikus geriau patylėtumėte - gėdos neturite, ir dar mane auklėt norite. Abu jie labai mylimi ir dorai auklėjami. Pati gyvūnų globa užsiimu, kartu su sūnumi globojam, slaugom ir dovanojam į naują gyvenimą tuos, kurie buvo pasmerkti miriop, išmesti, išduoti. Taip pat prisidedam prie to, kad visuomenėje būtų atsakingai žiūrimą į gyvybę, nesvarbu, kieno jinai yra -žmogaus, šunelio, katinėlio, paukštelio ar bet ko kito. Ir dukrytė mano labai planuota ir laukta. Ji mano auksas ir turtas. Tai, kad ji turi įgimtą ligą dar ne priežastis prisigalvoti paistalų. Pasaulyje daugybė žmonių su įvairiom problemom. Ir jų tėvai dažnai paprasti žmonės be "dėmių". Daugybė tokių žmonių gyvena džiaugsmingus ir turiningus gyvenimus, ir tik "sveikųjų" siauros pažiūros bei iškreiptas mąstymas padaro juos invalidais. Kai apsilankom ligoninėj, ten daugybė tokių "kankinių". Abejoju, kad jų tėvai žudikai. Be to mūsų problemos pagydomos. O apie mano mamą tai kokia ji buvo aplinkiniams, komentaruose parašyta. Kaip ji elgėsi su manim, aš nutylėsiu iš pagarbos mirusiam. Dievas padės kada nors jai atleisti už visą fizinį ir psichologinį smurtą. Tėvas gyvenime neleido sau taip manęs žeminti ir skriausti. Pritariu n"mamai": reikėjo geriau išmokti su vaiku sutarti. O ne po drauges vaikščioti ir skųstis, kokia dukra nedėkinga, kad iš namų bėga, su draugais savaitgaliais geria ar (baisu net pagalvoti!) su bernu draugauja. Tarp kitko aš pati esu lankius tuos pozytivios tėvystės kursus - superinis dalykas, užpildęs daug bendravimo nekompetencijos spragų. Gimdytojas ne tironas turi būti, o draugas. Tironų vaikai - nusikaltėliai ir psichologiškai sužalotos asmenybės.

Na taip gyvenimo ratas visada apsisuka: jei ne zmogzudziui, tai jo artimiesiems, vaikams. Todel galima juoktis is burtu, kortu ir tikejimu apie paranormalu pasauli, taciau kaip rodo sios seimos tragiskos istorijos baigtis - tokie dalykai egzistuoja ir yra visai salia musu. Taip kad mastykite visi mafijos kulturos, romantikos ir baxurizmo gerbejai: darysite nesamones ir viskas atsilieps jusu artimiausiems zmonems, todel geriau susilaikykite nuo panasiu prasizengimu. Gyvenimas vienas ir gyvenkime ji graziai.

Suprantama Jūsų reakcija į Alos žodžius, bet... labai daug ko nežinot, o tai ir nebūtina, žmona to samdomo žmogžudžio buvo labai tyli, kukli ir pareiginga moteris, labai atsakingai elgėsi šeimoje, gyvenime, tad jai žinia apie vyro suėmimą ir jo nusikaltimus -prilygo jos pačios mirčiai, ji išmanė KARMOS dėsnius, tik dėl to nenorėjo anūkų, o kad šiandien dukra pagimdė du nesantuokinius vaikus, vienas kurių- galimai mažas kankinys visam gyvenimui,o kitam- nemanau, kad bus malonu sužinojus, kad giminių praktiškai nėra -jie mirė neišlaikę skausmo ir gėdos, o senelis nuteistas septyniskart iki gyvos galvos- kaip jam gyventi, ir kas norės su juo kurti ateitį,- su dukra matosi, kad norinčių neatsirado...

To Ala: Košmaras - kas ten per motina tokia buvo, kuri nenorėjo, kad jos dukra vaikų turėtų?! Įdomu, ar ji spėjo savo anūkams į akis pasakyti, kaip jie jiems gimt nelinkėjo? Reikėjo geriau kitą vyrą sau išsiburt, ir sau, ir dukrai sveikiau būtų. Vaikai - tai mūsų pačių elgesio su jais atspindys. Tiem, kam atrodo, kad atrodo, jog vaikai elgiasi netinkamai, turėtų palankyti teigiamos tėvystės įgūdžių kursus, ir pirmiausia išmokti patiems tinkamai su jais šnekėtis ir elgtis. O dukrai palinkėčiau atsiriboti nuo tokių tėvų ir pseudodraugių, bei kurti normalų gyvenimą.

Dukrai,- baisu, kad pagyventi gerai norėjai už pinigus, gautus nužudžius žmogų, - vaikystėje buvai mylima ir lepinama, argi nematai, koks LIKIMAS... o kaip gyvens tavo vaikai... dabar supranti, kodėl mama LABAI NENORĖJO, kad gimdytum, ji, beje, ne kartą kreipėsi į tuos, kurie daugiau mato ir žino, ir visi, kurie ateitį regėjo kortose, delne,- skeptikai nepatikės, bet jie kalbėjo lyg iš rašto...Ne tokios ateities ji linkėjo tau, bet kaip elgeisi, puikiai atmeni, tad didelė dalis kaltės yra ir tavo.Paskambink, gal tau galėsiu kuo padėti, auklėti jau vėlu, gyvenimas išauklės, pamąstyk , tel. manau, turi.

" Septynis kartus iki gyvos galvos nuteistas samdomas žudikas Valerijus Januškevičius netgi yra pelnęs jį sekusių ir kaltinimus pareiškusių griežtų sostinės kriminalistų, prokurorų pagarbą."
Naujos tendencijos Lietuvoje. - pareigūnų pagarbą, žiniasklaidos dėmesį, massmedijų tribūną galima lengvai gauti darant nusikaltimus, ir kuo kraupesnius, tuo tavo gyvenimo būdo reklama bus labiau viešinama. Tokia jau laukinio kapitalistinio pasaulio realybės, - daryti pinigus bet kokiom priemonėm. Nusikaltėlai daro pinigus iš nusikaltimų, advokatai iš jų gynimo, žiniasklaida iš jų gyvenimo relamos.