Ši paini istorija prasidėjo praėjusių metų gruodį, kai Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC), valdantis sostinės Kazokiškių sąvartyną, su mechaninio–biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių operatore „Energesman“ pasirašė, kaip jie tai vadina, taikos sutartį.
Sutartyje numatoma, kad sąvartyno „vartų mokestis“, mokamas už šiukšlių šalinimą, įmonei „Energesman“ sumažinamas nuo iki tol galiojusio 71,13 Eur/t iki 27,96 Eur/t. Ši taikos sutartis, paties VAATC direktoriaus Tomo Vaitkevičiaus skaičiavimais, įmonei neleido uždirbti 4,58 mln. eurų.
Negana to, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdoma įmonė VAATC sudarė finansiškai nenaudingą sutartį, T. Vaitkevičius šį žingsnį žengė ir be savivaldybės Tarybos žinios, nors tokios sutartys turi būti tvirtinamos Taryboje, tuomet teisme, o tik galiausiai pasirašomos.
Susidūrė su „šiukšlių krize“
Paprašytas paaiškinti kodėl privačiai įmonei padarė 4,5 mln. litų nuolaidą, T. Vaitkevičius pabrėžė, kad sutarties ėmėsi, kai „Energesman“ susidūrė su problema – nebebuvo, kur dėti 80 tūkst. tonų degiųjų atliekų.
Kaip tv3.lt pasakojo T. Vaitkevičius, Lietuvoje šiukšlės deginamos tik Klaipėdos „Fortum“ termofikacinėje elektrinėje, kurios pajėgumai riboti, o Aplinkos ministerija priėmė nutarimą, numatantį iki 2017 m. pabaigos ne saugoti, o pašalinti degiąsias atliekas.
VAATC, gavęs Aplinkos ministerijos leidimą, susitarė su „Energesman“ Kazokiškių sąvartyne laikyti jų degiąsias atliekas. „Energesman“ atliekos Kazokiškes pasiekia iki šiol.
„Kadangi mes buvome sudarę su „Energesman“ sutartį dėl degiųjų atliekų saugojimo, nebuvo kito varianto, kaip susitarti, kad tos degiosios atliekos yra laikomos pašalintomis“, – kalbėjo T. Vaitkevičius.
Galėjo uždirbti 4,58 mln. eurų daugiau
Tiesa, įmonės vadovas teigia, kad „vartų mokestis“ „Energesman“ sumažintas nebuvo, tiesiog „susitarta, kad „Energesman“ sumoka už pasaugotas atliekas, už jų „pašalinimą“ kainą, kuri atitinka visus kaštus, kuriuos VAATC patyrė dėl degiųjų atliekų tvarkymo“.
„Buvo susitarta dėl kainos, už kurią bus sutvarkytos tos degiosios atliekos. Įmonė iš esmės iš šito paslaugų teikimo užsidirbo. Užsidirbo labai daug. Įmonės pelningumas praeitais metais siekė 5,3 mln. eurų. Jeigu šio sandorio nebūtume turėję, mes būtume mažiau pelningi kokiais 2 mln. eurų“, – situaciją aiškino T. Vaitkevičius.
Ir nors VAATC vadovas sako, kad „vartų mokestis“ sumažintas nebuvo, tv3.lt turimuose dokumentuose, kur T. Vaitkevičius oficialiai aiškina taikos sutarties kilmę, jis pats rašo, kad po taikos sutarties VAATC gauta pajamų suma yra „4,58 mln. Eur mažesnė už tą, kuri turėjo būti gauta šioms atliekoms taikant 71,13 Eur/t tarifą“.
Kaip tv3.lt sakė T. Vaitkevičius, VAATC privalo teikti paslaugas atsižvelgdami į savo patiriamus kaštus ir negali nepagrįstai nustatyti kainų, nes tai būtų „piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi“ ir kiltų grėsmė, kad gyventojai permokės už šiukšlių tvarkymą.
Paklaustas, kokią naudą iš susitarimo gavo „Energesman“, T. Vaitkevičius sakė, jog pirmiausia nauda buvo ta, kad Vilniaus regione susidariusios atliekos nenutrūkstamai tvarkomos.
Susisiekti su įmonei „Energesman“ vadovaujančiu Donatu Majumi nepavyko – įmonės nurodytu telefonu niekas nekėlė ragelio.
Valdybos pritarimo nereikėjo
Tokia sutartis papiktino dalį Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narių, todėl birželį T. Vaitkevičius pakviestas paaiškinti, kodėl priėmė sprendimą dėl taikos sutarties be Tarybos ir VAATC Valdybos žinios.
„Šitokio sandorio sudarymas nėra priskiriamas prie sandorių, kuriems reikalingas valdybos pritarimas. <...> O savivaldybės Taryba, pagal įstatymą, turi nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo įkainį. Taryba yra nustačiusi įkainį mišrių komunalinių atliekų tvarkymui. Šiuo atveju degiosios atliekos nėra mišrios komunalinės atliekos, jos nėra priskiriamos komunalinių atliekų kategorijai“, – sutartį argumentavo T. Vaitkevičius.
Tai, kad tokiai taikos sutarčiai pagal įmonės įstatus išties nereikia Valdybos pritarimo, patvirtino ir VAATC Valdybos narys Antanas Pranculis. Tačiau jis sako nesuprantantis, kaip akcininkai išvis galėjo patvirtinti tokius įstatus.
„Jei aš būčiau akcininkas, niekada gyvenime nebūčiau tokios leidęs savivalės be Valdybos žinios tokių sutarčių rašytis. Jau nekalbant apie akcininką. Bet, mano manymu, patį pasirašymą, galbūt sprendimą, kurį įtvirtino taikos sutartis, be akcininkų žinios, mano giliu įsitikinimu, neturėjo teisės direktorius pasirašyti“, – tv3.lt sakė A. Pranculis.
Beveik 75 proc. VAATC akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Likusios – Elektrėnų miesto, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės ir Vilniaus rajonų savivaldybėms.
Valdybą sutartis papiktino
Kalbėdamas, kad VAATC 2017 m. dirbo pelningai, T. Vaitkevičius sakė tiesą – finansinėse ataskaitose nurodoma, kad įmonės grynasis pelnas sudarė 3 mln. eurų. Tačiau A. Pranculis kritiškai vertina tokį požiūrį ir sako, kad netekti 4,58 mln. eurų – didelis nuostolis.
„Jeigu uždirbi vieną centą, tai tu uždirbi. O kad netenki 4,58 mln. eurų, tai netenki 4,58 mln. eurų. Jeigu išmesi skaičius ir pasakysi, kad ten galėjo netekti, bet čia uždirbo, tai galbūt summa summarum nulis gautųsi“, – teigė A. Pranculis.
VAATC Valdyba aptarė gruodį sudarytą taikos sutartį ir nors pelno siekis nėra savivaldybės valdomos įmonės prioritetas, Valdyba nusprendė su sutartimi supažindinti įmonės Stebėtojų tarybą ir akcininkus.
„Priimant sprendimą, kad įmonė netenka kažkokios pelno dalies, tai apie tai turi būti diskutuojama ne tik Valdyboje, bet ir akcininkas turi žinoti, kadangi pažeidžiamas jo interesas“, – kalbėjo Valdybos narys A. Pranculis.
Jis pripažįsta, kad T. Vaitkevičiaus argumentai turi pagrindo, tačiau piktinasi, kad privataus verslo problemas bandoma spręsti valdiškos įmonės sąskaita.
„Čia yra klausimas, kuris turėjo būti laiku ir vietoje sprendžiamas, tada nebūtų kritinės situacijos. Turėjo dėl tos kritinės situacijos pirmoj eilėj pats „Energesman“ kreiptis į VAATC, šis turėjo kreiptis į akcininkus, kad jie palaimintų išskirtines sąlygas. Iš principo, jeigu yra toks precedentas, tai dabar bet kokia šiukšlių įmonė, kuri neturi, kur šiukšlių dėti, važiuotų į šiukšlyną ir sakytų – va, ir mano už tiek pat palaidokite šiukšles. Ir tada tas „vartų mokestis“ pasidarytų bergždžias reikalas“, – sakė A. Pranculis.
Savivaldybėje klausimas liko neišspręstas
Vietos savivaldos įstatymas numato, kad „kainos ir tarifai už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas“ yra savivaldybės Tarybos kompetencija, todėl tik ji gali nustatyti tarifus.
VAATC ir „Energesman“ sutartį svarstė ir Vilniaus savivaldybės Aplinkos ir energetikos komitetas. Pasak komiteto nario Arvydo Sekmoko, tąkart paprašytas pasiaiškinti T. Vaitkevičius tikino, kad įmonė pati galėjo priimti sprendimus. Pačiam A. Sekmokui taikos sutartis kelia abejonių ir jis siūlo, kad kompetentingos institucijos nešališkai įvertintų susitarimą.
„Buvo siūlymai komitete dėl to klausimo kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Aš manau, kad ir savivaldybės administracija, ir Tarybos nariai siekia užtikrinti, kad visi klausimai, kurie sprendžiami ar savivaldybėje, ar įmonėse, būtų skaidrūs. Be abejo, kreipimasis į Generalinę prokuratūrą leistų išsiaiškinti. Klausimas taip ir liko neatsakytas, ar tai, pagal įmonės įstatus, direktoriaus kompetencija, ar toks sprendimas, kuris turi rimtas finansines pasekmes, turėtų būti svarstomas ir turėtų būti Tarybos pritarimas“, – tv3.lt sakė A. Sekmokas.
Klausimas taip ir liko neatsakytas, nes, anot A. Sekmoko, komiteto pirmininkas Bronius Cicėnas neleido komiteto nariams balsuoti. Tačiau pastarasis ginasi visą birželio mėnesį atostogavęs ir posėdžiuose nedalyvavęs.
„Mes pasakėme opozicijai, kad jei yra įtarimų dėl direktoriaus veiksmų, kreipkitės į teisėsaugos institucijas. Kaip suprantu, kažkas kreipėsi, vakar girdėjau, kad yra kreipimasis“, – tv3.lt sakė B. Cicėnas.
Teisėsauga tyrimo nesiėmė
Nors savivaldybėje kalbėta apie galimybę kreiptis į Generalinę prokuratūrą, ši naujienų portalą tv3.lt informavo prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą kol kas nesulaukusi.
Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba nagrinėjo pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau gegužės 28 d. priėmė nutarimą atsisakyti inicijuoti tyrimą, nes nenustatė korupcinių nusikalstamos veikos požymių.
Imsis „atitinkamų priemonių“
Su situacija susipažino ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Verta paminėti, kad R. Šimašiui einant teisingumo ministro pareigas, T. Vaitkevičius užėmė viceministro kėdę. Taip pat Lietuvos liberalų sąjūdis T. Vaitkevičių 2012 m. iškėlė kaip kandidatą Seimo rinkimuose.
„Aš girdėjau, kad per praeitą Tarybos posėdį buvo užduoti klausimai, T. Vaitkevičius atsakinėjo į tai. Galiu pasakyti, kad visiems įmonių vadovams keliami reikalavimai, kad jie dirbtų efektyviai ir teisėtai, ir VAATC taip pat. Jeigu paaiškės, kad kažkas yra neteisėtai, tai, natūralu, atitinkamos priemonės bus“, – tv3.lt sakė R. Šimašius.
Paklaustas, kokios tai priemonės, ar T. Vaitkevičius būtų atleistas, meras teigė, kad tai priklausys nuo pasekmių.
„Jeigu paaiškėtų, kad kažkas padaryta neteisėtai, tai būtų atitinkamos priemonės. Nes kol kas matau, kad buvo bandoma dirbti, kad būtų efektyvu, tikiuosi, kad ir su teisėtumu yra viskas tvarkoje šitoje vietoje. Nesu ekspertas, kad tai vertinčiau, bet kriterijai visiems vienodi“, – kalbėjo R. Šimašius.
Į klausimą, kaip vertina tai, kad įmonė dėl sutarties uždirbo 4,58 mln. eurų mažiau, nei galėjo, R. Šimašius neatsakė ir teigė, kad finansinį aspektą detaliai išnagrinės įvairios institucijos.
Abejoja, kad meras nieko nežinojo
Apie įmonių taikos sutartį išgirdęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys konservatorius Paulius Saudargas teigė, kad tokie sprendimai neabejotinai iškreipia konkurenciją šiukšlių rinkoje ir neatmetė galimybės, kad šį klausimą kels komitete.
„Pasiūlysiu ir mūsų Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui inicijuoti posėdį. Nežinau, ar posėdžio reikia, ar galbūt užtektų kreipimosi į atitinkamas institucijas ar tą pačią savivaldybę, prašant atsakymų, jeigu jie nebus ar bus vedantys sąmokslo teorijos, kad čia nėra viskas gerai, keliu“, – tv3.lt kalbėjo P. Saudargas.
Jis taip pat sakė manantis, kad tokio dydžio sprendimai negalėjo būti priimami be mero žinios, juo labiau, kad R. Šimašius ir T. Vaitkevičius – seniai pažįstami.
„Meras negali nežinoti jam panosėje vykstančių dalykų. Čia mes Seime galime nežinoti, nes klausimų ratas yra labai platus, bet apskritai tai šiukšlės yra vienas iš gyventojams artimiausių, skaudžiausių klausimų ir meras, manau, negali nežinoti detaliai kiekvienos šitos situacijos. Šitą dalyką jis tikrai turėjo žinoti, mano supratimu. Aš nieko nekaltinu ir neteigiu, bet turėjo“, – svarstė P. Saudargas.
Sandoris kažkam naudingas
Lietuvos komunalinių atliekų tvarkytojų asociacijos laikinoji vadovė Asta Kuckaitė nesiėmė komentuoti konkrečios situacijos, tačiau pastebėjo, kad, pagal esamą praktiką, „savivaldybės įmonės turi šiokias tokias išlygas“.
Paklausta, ar nesistebi, kad, jei jau savivaldybė turi rūpintis savo valdomų įmonių gyvybingumu, VAATC sudarė sandorį, kuris neleido uždirbti 4,58 mln. eurų, A. Kuckaitė spėjo, kad tai galėjo būti kažkam naudinga.
„Mano asmeninis požiūris yra tas, kad bet kokioje situacijoje, jeigu kalbame apie verslo santykius ir įvyksta vienaip, o ne kitaip, tai yra kažkam naudinga, tie pinigai niekur neišnyko, jie tiesiog kažkur kitur pasiskirstė. Fizikos dėsniai, energija niekur neprapuola, ji tiesiog kažkur kitur pasiskirsto“, – sakė A. Kuckaitė.
Apskundė paskirtą vadovą
VAATC įsteigta 2003 metais, kai aštuonios Vilniaus apskrities savivaldybės suvienijo jėgas tvarkyti regiono atliekas. 2015 m. įmonei vadovauti pradėjęs T. Vaitkevičius – jau dešimtasis jos vadovas.
Tais pačiais metais Darbo partijos Vilniaus skyriaus atstovai kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydami pradėti tyrimą dėl jo paskyrimo į įmonės vadovo postą. Anot „darbiečių“, T. Vaitkevičius neatitiko savivaldybės skelbto konkurso reikalavimų ir buvo įdarbintas be konkurso. T. Vaitkevičių į vadovus paskyrė VAATC Valdyba.
STT tąkart nusprendė tyrimo nesiimti, mat neturėjo duomenų, dėl kurių tyrimas galėtų būti inicijuojamas.
