„Manau, kad V.Šapokos paskyrimas finansų ministru būtų naudingas Lietuvai ir mūsų finansų sistemai“, - BNS sakė asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys.
V.Plunksnis: V.Šapoka atitinka profesionalaus ministro kriterijų
Pasak Investuotojų asociacijos valdybos pirmininko Vytauto Plunksnio, V.Šapoka atitinka Seimo rinkimus laimėjusių „valstiečių“ kandidatams į ministrus keliamą profesionalo kriterijų, nors jo kandidatūra viešajai erdvei buvo gana netikėta.
„Smulkūs investuotojai labai teigiamai vertina V.Šapokos veiklą, kai jis buvo Vertybinių popierių komisijos pirmininku - matėsi jo aktyvumas ir noras spręsti investuotojams aktualias problemas. Kaip asmenybė jis visose situacijose išlikdavo korektiškas, stengdavosi išklausyti visas puses, rasti kompromisus, todėl galime tikėtis, kad ir dirbant finansų ministru, V.Šapokos sprendimai bus pasverti ir pamatuoti. Populistinių sprendimų, kuriuos galėtų pasiūlyti koks nors finansų gerai neišmanantis politikas, iš V.Šapokos aš nelaukčiau, manau, jo priimami sprendimai bus subalansuoti“, - BNS tvirtino V.Plunksnis.
Pasak jo, V.Šapoka taip pat yra iniciatyvus žmogus, nebijantis imtis naujų iššūkių.
„V.Šapokai tapus Vertybinių popierių komisijos pirmininku, ji akivaizdžiai tapo modernesnė, greitesnė, labiau linkusi pati imtis veiksmų. Čia reikia išskirti komisijos atliktą tyrimą dėl DNB banko platintų su akcijomis susietų obligacijų - pareiškimas, kad bankas suklaidino daugiau kaip 600 investuotojų, buvo labai drąsus“, - teigė V.Plunksnis.
Vertybinių popierių komisija 2011-ųjų rugpjūtį paskelbė, kad dėl tuometinio „DnB Nord“ banko veiksmų, investuotojams platinant obligacijas, kurių įsigijimas buvo finansuotas banko paskolintomis lėšomis, jo klientai galėjo patirti apie 29 mln. eurų nuostolių. Su akcijų indeksais ir kitu turtu susietų obligacijų už daugiau nei 200 mln. eurų įsigijo 640 neprofesionalių investuotų.
V.Šapoka BNS patvirtino, kad „DnB Nord“ veiklos tyrimas buvo pradėtas būtent jo iniciatyva.
„Vertybinių popierių komisijos aktyvumas kaip institucijos buvo tikrai matomas, ir tas aktyvumas buvo sukurtas paties V.Šapokos, pasirenkant tinkamą komandą“, - pabrėžė V.Plunksnis.
V.Šapoka gerai išmano finansų teisę
Parlamentarė, buvusi finansų ministrė ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė sakė, kad gerai teisės aktus išmanantis V.Šapoka yra kvalifikuotas specialistas.
„Jis buvo atsakingas už ne prudencinę priežiūrą, o už finansinių paslaugų teikimą, įskaitant ir visokių skundų naginėjimą. Tai tikrai finansų srityje kvalifikuotas žmogus, manau, vienas iš geriausių Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės klausimų žinovų šalyje“, - BNS teigė I.Šimonytė.
K.Kupšys tvirtino, kad dirbdamas Vertybinių popierių komisijoje, V.Šapoka buvo labai profesionalus ir ypač jautriai sprendė su vartotojais susijusius klausimus.
„Mes galime tai įvertinti iš dabartinės perspektyvos. Tuometinės V.Šapokos pastangos nebuvo tuščios ir paliko pėdsaką vartotojų santykių su finansų sistema istorijoje. Neveltui vėliau Lietuvos banke jis tapo tarnybos, kuri buvo atsakinga už vartotojų teisių gynimą finansų sektoriuje, dalimi. Jo pirmininkavimas Vartotojų ginčų su finansų rinkos dalyviais komisijai man paliko kuo geriausius įspūdžius apie jo dalykinius sugebėjimus ir kompetenciją“, - sakė K.Kupšys.
V.Šapoka daugiau dėmesio gali skirti kapitalo rinkos plėtrai
Anot V.Plunksnio, finansų ministru tapus V.Šapokai, galbūt daugiau dėmesio bus skiriama ir šalies kapitalo rinkai plėtrai.
„Iš esmės tas pats Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su Finansų ministerija, aktyviai dirbo, siekdamas kapitalo rinkos plėtros, todėl galima laukti, kad dabar tam tikro postūmio sulauksime ir iš Finansų ministerijos. Taip pat nereikia pamiršti, kad su kapitalo rinka susijusių planų turinčios „Lietuvos energijos“ akcijų valdytoja yra būtent Finansų ministerija - tikėtina, kad dabar šie planai sulauks didesnio palaikymo“, - teigė V.Plunksnis.
„Lietuvos energija“ planuoja 2017 metų viduryje išleisti 50-100 mln. eurų nominalios vertės obligacijų emisiją, kuri būtų susieta su jo įgyvendinamais atsinaujinančios energetikos projektais. Bendrovės vadovas Dalius Misiūnas taip pat siūlo didinti laisvoje rinkoje esančių valstybės valdomų įmonių akcijų dalį, o gautas lėšas pervesti į specialų fondą, kuris padėtų amortizuoti Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos sumažėjimą po 2020 metų.
V,.Plunksnis taip pat tvirtino, jog viešoje erdvėje pasirodę svarstymai, kad V.Šapoka yra palankesnis komerciniams bankams nei anksčiau kandidatu į šį postą minėtas Stasys Jakeliūnas, yra nepagrįsti.
„Lyginant šiuos du kandidatus, V.Šapokos pareiškimuose asmeninių emocijų nesimatė, sprendimai buvo priimami, išklausius visas puses, vadovaujantis racionaliais argumentais, o ne įsitikinimu, kad teisinga yra tik mano nuomonė, kas jaučiama S.Jakeliūno pareiškimuose“, - sakė V.Plunksnis.
Prieš ketverius metus atsisakė pasiūlymo tapti ministru
Netrukus 38-ąjį gimtadienį švęsiantis V.Šapoka gimė Rusijoje, pietų Sibire esančiame Barnaulo mieste, tremtinio šeimoje. Į Lietuvą jis sugrįžo 1985 metais, Vilniaus universitete įgijo ekonomikos magistro laipsnį, mokėsi Baltijos vadybos institute, pusę metų stažavosi Europos Komisijoje. V.Šapoka taip pat yra tarpukario istoriko ir pedagogo Adolfo Šapokos giminaitis - jo senelis - girininkas ir Lietuvos Šaulių sąjungos narys - buvo vieno garsiosios „Lietuvos istorija“ autorių brolis.
2012-ųjų rudenį Seimo rinkimus laimėjusios Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius tuomet minėjo V.Šapoką kaip vieną galimų kandidatų į finansų ministrus, tačiau V.Šapoka sakė tokia galimybe nesidomintis.
„Tokioj Vyriausybėj dirbti nenoriu“, - tuomet BNS sakė V.Šapoka, tačiau savo sprendimo detaliau nekomentavo.
Dabar V.Šapoka BNS teigė, kad prieš ketverius metus turėjo abejonių dėl tuometinės valdančiosios koalicijos, kurioje buvo Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“, ir ją lydinčio „kriminalinio šleifo“.
V.Šapoka Lietuvos banke dirbo Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriumi. Iki darbo centriniame banke buvo Vertybinių popierių komisijos, 2012-ųjų pradžioje prijungtos prie Lietuvos banko, pirmininkas, anksčiau yra dirbęs tuometiniame Lietuvos taupomajame banke (dabar „Swedbank“), Finansų ministerijoje.
