„Kauno apygardos teismui priėmus sprendimą dėl procedūrinių klausimų panaikinti ankstesnio teismo išduotą leidimą, šiandien vaikus perduosime tėvams. Su jais vaiko teisių gynėjai jau susisiekė ir sutarė dėl laiko, kada bus perduoti vaikai“, – rašoma Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjos Andželikos Vežbavičiūtės atsakyme BNS.
Ji sako, kad svarbu pažymėti, kad pastaruoju metu šeima bendradarbiavo su atvejo vadybininku, socialiniu darbuotoju, kitais paslaugas teikiančias specialistais – priėmė pagalbą ir dėjo pastangas pasiekti pokyčius šeimoje. Paslaugos šeimai atvejo vadybos metu galės būti tiekiamos ir toliau tol, kol jų reikės.
Vaikai gyveno Kauno savivaldybei priklausančiame vaikų gerovės centre „Pastogė“.
Panaikino teismo nutartį
Kaip skelbta, Kauno apygardos teismas panaikino žemesnės instancijos teismo pernai gegužę priimtą nutartį, kuria buvo leista Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui paimti iš Vilčinskų tris nepilnamečius vaikus.
Ši pirmadienį priimta Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Kaip pranešė teismas, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti tenkinti valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus, nes toks teismo leidimas negali būti išduotas iki vaikų paėmimo.
„Taigi, kai tarnyba nustato, kad yra pagrindas paimti vaiką, ji turi visų pirma paimti jį iš tėvų, ir, laikydamasi nustatytų terminų, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką gavimo, o ne pirmiausia kreiptis į teismą. Šiuo atveju į teismą buvo kreiptasi anksčiau nei buvo paimti vaikai: skundžiama nutartis buvo priimta 2023 m. gegužės 30 dieną, o vaikai buvo paimti 2023 m. birželio 1 dieną“, – rašoma Kauno apygardos teismo pranešime.
Kaip skelbiama Kauno apygardos teismo pranešime, tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę, pasak teismo, suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones.
„Viena iš tokių tėvų valdžios ribojimo priemonių yra vaiko paėmimas iš šeimos, kuri yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais“, – nurodo teismas.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad teismo leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą yra valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atlikto veiksmo patvirtinimas, todėl jis negali būti išduotas vaikams vis dar esant tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje.
Kaltinami pagrobę savo 3 vaikus
Vilčinskai kaltinami pagrobę tris savo vaikus, kuriuos teismas buvo leidęs iš jų paimti. 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai, kuriuos pernai liepą galimai savavališkai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ pasiėmė tėvai, buvo surasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija, kai, kaip teigė teisėsauga, šeima greičiausiai ketino kirsti sieną.
Vaikų tėvus ir juos automobiliu vežusį asmenį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.
Vėliau Vilčinskai išsikovojo teisę apskųsti teismų sprendimus civilinėse bylose dėl vaikų paėmimo bei baudžiamojo byloje siekti žodinio posėdžio teisme dėl savo vaikų pagrobimo.
