Anot parlamento vadovės, per daugiau kaip trisdešimt Lietuvos nepriklausomybės metų prezidento institucija brendo ir formavosi, patyrė įvairių sukrėtimų.
„Turėjome skirtingų, skirtingai veikusių prezidentų, kurių įtaka Lietuvos valstybingumo raidai taip pat buvo skirtinga“, – vertindama ankstesnių šalies vadovų kadencijas kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Politikės teigimu, skirtingai nei kaimyninėse Baltijos šalyse, Lietuvoje prezidentas renkamas visuotiniuose rinkimuose, kurie dažniausiai sulaukia ir didžiausio rinkėjų dėmesio. Tai, pabrėžė ji, ne tik sustiprina šalies vadovo statusą, bet ir kelia tam tikras rizikas.
„Viena vertus, su prezidento institucija siejami nemaži lūkesčiai, kartais, deja, perdėti, neįvertinant faktinių institucijos pajėgumų. Antra vertus, atsiranda pagunda ne tik žadėti, bet ir veltis į institucinę konkurenciją, siekiant parodyti indėlį ir padidinti svorį ir vertę“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen, pabrėždama, jog vieningas veikimas yra „visos valstybės sėkmės ir gerovės garantas“.
Todėl parlamento vadovė teigė esanti įsitikinusi, kad privalu dažniau mąstyti savitarpio pagalbos, paramos, komandinio veikimo principais.
„Čia į pirmą planą iškyla politinės kultūros, takto, apskritai, politinės asmenybės reikšmė. Valdžia yra ne tam, kad išspręstų visas mūsų problemas, šio lūkesčio neįmanoma patenkinti, nevertėtų jo ir sąmoningai skatinti. Valdžia yra tam, kad vienytų valstybę ir užtikrintų bendrąją visuomenės gerovę“, – kalbėjo Seimo vadovė.
Ji pastebėjo, kad tokiose situacijose dažnai „reikalaujama atsisakyti politinių ambicijų, esą jas atmetus galima pasiekti bendro sutarimo“. Tačiau, pasak V. Čmilytės-Nielsen, tokios kalbos yra nerealios ir žalingos.
„Politikoje ir veikiama siekiant įgyvendinti ambicijas“, – akcentavo ji, pažymėdama, jog pastarosios turi būti orientuotos į visos valstybės interesus.
„Kitas dalykas, kad politikoje ambicijos turi būti kreipiamos valstybingumo linkme neleidžiant joms susmulkėti. Tuomet tikrai pasieksime užsibrėžtų valstybinių tikslų“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.
Iškilmingoje inauguracijos ceremonijoje skaitytoje kalboje V. Čmilytė-Nielsen prisiminė kadenciją baigusio prezidento V. Adamkaus priesaiką 1998 m.
„Tuomet supratau, kad vieno žmogaus, net ir prezidento, galių niekada neužteks padaryti stebuklui, pagrįstam vien tik tikėjimu geresne, teisingesne ateitimi, kurios visi taip nuoširdžiai trokštam“, – teigė parlamento vadovė.
Todėl, tęsė ji, Lietuva nebegali blaškytis, „bandydama atspėti, kuris kelias būtų tikresnis“, reikia išvengti ir susipriešinimo.
„Tam tėra tik vienas kelias – santarvė ir bendros, į vieną tikslą nukreiptos pastangos. Tokia santarvė – tai politiniai ir žmogiški susitarimai, kurių pagrindinis tikslas ir kriterijus – demokratija, žmonių gerovės kilimas ir saugus šalies gyvenimas“, – apibendrino ji.
ELTA primena, kad penktadienį iškilmingo Seimo posėdžio metu prisiekė antrajai kadencijai perrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda. Vidurdienį parlamento Kovo 11-osios salėje vykstančios šventinės inauguracijos ceremonijos metu prezidento priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Gintaras Goda.
Ceremonijoje dalyvauja buvę šalies vadovai ir Seimo pirmininkai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Vyriausybės, Europos Parlamento (EP) nariai, merai, Lietuvos ir užsienio šalių diplomatai, kiti svečiai.
Po prezidento inauguracijos Seime įvyks šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, vėliau – iškilmėms skirta Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vėliavų būrių rikiuotė Vilniaus arkikatedros bazilikos aikštėje.
Po to Simono Daukanto aikštėje šalia Prezidentūros rūmų vyks iškilminga prezidento vėliavos keitimo ceremonija. Netrukus po jos Prezidentūros Baltojoje salėje premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė grąžins šalies vadovui įgaliojimus.
Gegužės 26 d. vykusiuose rinkimuose prezidentas G. Nausėda buvo perrinktas antrajai kadencijai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, šalies vadovą parėmė 74,15 proc. piliečių. Tuo metu antroje vietoje likusi I. Šimonytė sulaukė 24,34 proc. balsų.
