Kelios minutės po 12 val. Gitanas Nausėda, padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, prisiekė antrajai kadencijai. Kovo 11-osios salėje vykstančios šventinės inauguracijos ceremonijos metu prezidento priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Gintaras Goda.
„Aš, Gitanas Nausėda, prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą, prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas, prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!“, – prisiekė G. Nausėda.
Po priesaikos sugiedotas valstybės himnas.
Prieš prisiekiant valstybės vadovui, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas atliko invokaciją.
Po ceremonijos G. Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene plojimais išlydėti iš Kovo 11-osios salės.
Prisiekęs Gitanas Nausėda: 2029 m. Lietuva bus gynybos stiprinimo pavyzdys visai NATO
Antrajai kadencijai inauguruotas prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog išliekant sudėtingai geopolitinei situacijai jo, kaip šalies vadovo, viena svarbiausių užduočių išliks Lietuvos valstybės saugumas.
„Šiandienos pasaulyje Lietuva nėra saugus ir ramus užutėkis. Vos už 600 kilometrų nuo Vilniaus – Ukraina, kur trečius metus vyksta karas, kokio Europa nematė 80 metų. Vos už keliasdešimties kilometrų nuo čia – nesaugi Astravo branduolinė elektrinė“, – inauguracinėje kalboje sakė G. Nausėda.
„Mūsų valstybė, kurios teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę esame prisiekę saugoti, ribojasi su dviem pavojingiausiomis Europos valstybėmis. Bet mes turime mūsų žmonių drąsą ir ryžtą, mūsų draugų galią ir Ukrainos mums visiems iškovotą brangiausią išteklių – laiką, kad deramai pasirengtume“, – nurodė jis.
„Šiuo egzistencinio pavojaus Lietuvai metu valstybės saugumas bus viena svarbiausių mano, kaip valstybės vadovo, užduočių. Nes jei nebus valstybės, nebus nieko“, – pabrėžė šalies vadovas.
Šalies vadovas, žvelgdamas į artėjančių penkių metų kadenciją, neabejoja – Lietuva, stiprindama gynybą, taps pavyzdžiu visam NATO Aljansui.
„Šiandien žvelgiu į 2029 metus ir matau Lietuvą, kuri bus gynybos stiprinimo pavyzdys visai NATO. Gynybos finansavimas, ne vienus metus viršijęs 3,5 proc. ir artėjantis prie 4 proc. BVP, leidžia įgyvendinti ilgojo nuotolio oro gynybos planus. Baltijos jūros krantą saugo raketų skydas, o sausumos sienas – inžineriniai įtvirtinimai“, – dėstė jis.
„2029 metais Lietuva ne tik baigia vystyti pagrindinius divizijos pajėgumus, bet ir organizuoja pratybas drauge su mūsų šalyje dislokuota Vokietijos brigada ir JAV batalionu. Naujoji divizija ginkluota tolimąja HIMARS artilerija, naujausiais tankais, pėstininkų kovos mašinomis, Lietuvoje pagamintais dronais“, – sakė G. Nausėda.
Jis akcentavo – jau šiandien reikia dirbti, jog pirmieji svarbūs žingsniai dėl šalies saugumo būtų žengti.
„Saugi ir stipri Lietuvos valstybė – tai ne tik tankai ir raketos, kovos mašinos ir dronai. Mes stiprūs tiek, kiek turime ryžto ir kaip juo sugebame uždegti, kiek įkvepiame draugus ir sąjungininkus. Artimiausiu metu tam turėsime skirti dar daugiau pastangų. Mums reikės atkaklios, nuoseklios ir tęstinės užsienio politikos“, – nurodė šalies vadovas.
Viktorija Čmilytė-Nielsen: vieno žmogaus galių niekada neužteks padaryti stebuklui
Perrinktojo G. Nausėdos inauguracijos ceremonijoje sveikinimo žodį tarusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog su prezidento institucija visuomenė sieja didelius lūkesčius. Tačiau, anot jos, tai gali skatinti pagundas „ne tik žadėti, bet ir veltis į institucinę konkurenciją“. Todėl, akcentuodama buvusio šalies vadovo Valdo Adamkaus žodžius, parlamento vadovė pabrėžia – „vieno žmogaus, net ir prezidento, galių niekada neužteks padaryti stebuklui“.
Anot parlamento vadovės, per daugiau kaip trisdešimt Lietuvos nepriklausomybės metų prezidento institucija brendo ir formavosi, patyrė įvairių sukrėtimų.
„Turėjome skirtingų, skirtingai veikusių prezidentų, kurių įtaka Lietuvos valstybingumo raidai taip pat buvo skirtinga“, – vertindama ankstesnių šalies vadovų kadencijas kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Politikės teigimu, skirtingai nei kaimyninėse Baltijos šalyse, Lietuvoje prezidentas renkamas visuotiniuose rinkimuose, kurie dažniausiai sulaukia ir didžiausio rinkėjų dėmesio. Tai, pabrėžė ji, ne tik sustiprina šalies vadovo statusą, bet ir kelia tam tikras rizikas.
„Viena vertus, su prezidento institucija siejami nemaži lūkesčiai, kartais, deja, perdėti, neįvertinant faktinių institucijos pajėgumų. Antra vertus, atsiranda pagunda ne tik žadėti, bet ir veltis į institucinę konkurenciją, siekiant parodyti indėlį ir padidinti svorį ir vertę“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen, pabrėždama, jog vieningas veikimas yra „visos valstybės sėkmės ir gerovės garantas“.
Todėl parlamento vadovė teigė esanti įsitikinusi, kad privalu dažniau mąstyti savitarpio pagalbos, paramos, komandinio veikimo principais.
„Čia į pirmą planą iškyla politinės kultūros, takto, apskritai, politinės asmenybės reikšmė. Valdžia yra ne tam, kad išspręstų visas mūsų problemas, šio lūkesčio neįmanoma patenkinti, nevertėtų jo ir sąmoningai skatinti. Valdžia yra tam, kad vienytų valstybę ir užtikrintų bendrąją visuomenės gerovę“, – kalbėjo Seimo vadovė.
Ji pastebėjo, kad tokiose situacijose dažnai „reikalaujama atsisakyti politinių ambicijų, esą jas atmetus galima pasiekti bendro sutarimo“. Tačiau, pasak V. Čmilytės-Nielsen, tokios kalbos yra nerealios ir žalingos.
„Politikoje ir veikiama siekiant įgyvendinti ambicijas“, – akcentavo ji, pažymėdama, jog pastarosios turi būti orientuotos į visos valstybės interesus.
„Kitas dalykas, kad politikoje ambicijos turi būti kreipiamos valstybingumo linkme neleidžiant joms susmulkėti. Tuomet tikrai pasieksime užsibrėžtų valstybinių tikslų“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.
Iškilmingoje inauguracijos ceremonijoje skaitytoje kalboje V. Čmilytė-Nielsen prisiminė kadenciją baigusio prezidento V. Adamkaus priesaiką 1998 m.
„Tuomet supratau, kad vieno žmogaus, net ir prezidento, galių niekada neužteks padaryti stebuklui, pagrįstam vien tik tikėjimu geresne, teisingesne ateitimi, kurios visi taip nuoširdžiai trokštam“, – teigė parlamento vadovė.
Todėl, tęsė ji, Lietuva nebegali blaškytis, „bandydama atspėti, kuris kelias būtų tikresnis“, reikia išvengti ir susipriešinimo.
„Tam tėra tik vienas kelias – santarvė ir bendros, į vieną tikslą nukreiptos pastangos. Tokia santarvė – tai politiniai ir žmogiški susitarimai, kurių pagrindinis tikslas ir kriterijus – demokratija, žmonių gerovės kilimas ir saugus šalies gyvenimas“, – apibendrino ji.
Į inauguraciją atvyko garbingi svečiai, tarp jų – Vytautas Landsbergis, Valdas Adamkus, Dalia Grybauskaitė
11 val. 50 min. pranešta, kad G. Nausėda atvyko į Seimą. Iškilmingame parlamento posėdyje G. Nausėda prisieks būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.
Prezidento kortežui sustojus prie Seimo, G. Nausėda, lydimas pirmosios ponios Dianos Nausėdienės, žengė raudonu kilimu iki parlamento, pagarbą atiduodant Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopai.
Ceremonijoje taip pat dalyvauja nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Prezidentas Valdas Adamkus, Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Ingrida Šimonytė inauguracijoje kalbos neskaitys
Kitaip nei įprasta, ministrė pirmininkė ir buvusi G. Nausėdos konkurentė rinkimuose Ingrida Šimonytė sveikinimo kalbos ceremonijos metu neskaitė.
Premjerės kalba renginio programoje nebuvo numatyta. Ankstesnių šalies vadovų inauguracijų ceremonijose pareigas einantys premjerai skaitė sveikinimo kalbas. 2019 m. G. Nausėdai pradėjus pirmąją kadenciją šalies vadovo poste žodį tarė tuometis ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, 2014 m. prisiekiant perrinktajai Daliai Grybauskaitei – premjeras Algirdas Butkevičius, 2009 m. – konservatorių premjeras Andrius Kubilius.
ELTA kreipėsi į ministrės pirmininkės komandą komentaro – gavę jį publikaciją papildysime.
Ekspremjeras ir opozicinės partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis kritikuoja dabartinę Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę, nusprendusią neskaityti kalbos šalies vadovo Gitano Nausėdos inauguravimo proga.
„Tai yra ir premjero atsakomybė, nesvarbu, kad ji pralaimėjo rinkimus“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
Anot politiko, toks premjerės sprendimas veikiausiai yra užsitęsusio konflikto su Prezidentūra pasekmė.
„Tikrai nereikia tokiose vietose demonstruoti kažkokių savo ambicijų. Aš taip pat buvau pralaimėjęs, bet tai yra garbė, tai yra istorinė akimirka, kurioje premjeras privalo sudalyvauti ir gerbti tradicijas, kurios susiklostė. Manau, kad premjerė turėjo skaityti sveikinimo kalbą“, – teigė politikas.
Šį kartą šventinėje ceremonijoje numatyta tik šalies vadovo inauguracinė kalba, Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen sveikinimo žodis, Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo invokacija.
Premjerės I. Šimonytės darbotvarkėje yra numatytas dalyvavimas daugelyje inauguracijos šventės renginių. Tiesa, ketvirtadienį politikė žurnalistams teigė, kad vakariniame priėmime Prezidentūros kiemelyje ji nedalyvaus.
Prezidento inauguracijos renginių tvarkaraštis
12 val. Seimo rūmų Kovo 11-osios Akto salėje vyks Lietuvos Respublikos Seimo posėdis, skirtas Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos priesaikai priimti. Prisiekęs Tautai Prezidentas sakys Seime inauguracinę kalbą.
13 val. šalies vadovas dalyvaus iškilmingose šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
Po šv. Mišių, 14.00 val., Katedros aikštėje Prezidentas, vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas pasveikins Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vėliavų, būrių ir vadų rikiuotę.
15 val. Simono Daukanto aikštėje vyks iškilminga Respublikos Prezidento vėliavos keitimo ceremonija, šalies vadovas sakys kalbą. Prezidentą pagerbs daugiau kaip 150 Lietuvos regionų, miestų ir miestelių vėliavų ir vėliavnešių. Ceremoniją užbaigs muzikinė programa, kurioje dalyvaus multiinstrumentalistas, kompozitorius Saulius Petreikis, kanklininkė Aistė Bružaitė, penkiems šalies etnografiniams regionams atstovaujančios solistės, Lietuvos kariuomenės orkestras.
16 val. Prezidento rūmų Baltojoje salėje Lietuvos Respublikos Vyriausybė grąžins savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui.
19 val. Prezidento rūmų vidiniame kieme vyks vakarinis priėmimas Respublikos Prezidento antrosios kadencijos inauguracijos proga.
Gegužės 26 d., per antrąjį prezidento rinkimų turą, Gitanas Nausėda perrinktas valstybės vadovu. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus visų 1895-ių apylinkių biuletenius, G. Nausėda surinko 74,43 proc. rinkėjų balsų. Jam oponuojanti premjerė Ingrida Šimonytė sulaukė 24,06 proc. rinkėjų palaikymo.
Naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti anksčiau vykusias prezidentų inauguracijas. G. Nausėdos pirmtakai stebino įvairiais būdais. Pavyzdžiui, Algirdo Mykolo Brazausko svarbioji diena pasižymėjo landsbergistų išpuoliais, Valdas Adamkus iš Jungtinių Valstijų atnešė priėmimų ir pokylių tradiciją, Rolandas Paksas pagrindiniu akcentu pasirinko lengvųjų atakos orlaivių skrydį virš Vilniaus, o Dalia Grybauskaitė demonstravo santūrumą ir kuklumą.
Kiek pinigų bus išleista inauguracijai – ar ši šventė pranoks 2019 m.?
Kaip rašė naujienų portalas tv3.lt, 2019 m. G. Nausėdos inauguracija atsiėjo 68 tūkst. eurų. Tuo metu techniniam renginio aptarnavimui skirta 35,6 tūkst. eurų, maitinimui – 27,1 tūkst. eurų, o meninei programai – 6 tūkst. eurų. Apie tai Prezidento kanceliarija pranešė jau praėjus kelioms savaitės po inauguracijos.
2009 m. vykusi D. Grybauskaitės inauguracija mokesčių mokėtojams atsiėjo apie 30 tūkst. litų – apie 9 tūkst. eurų. Tada ji atsisakė šventinio priėmimo, po oficialių ceremonijų šalia prezidentūros vyko koncertas. Taip pat kukli buvo ir antroji D. Grybauskaitės inauguracija 2014-aisiais.
Kaip portalą tv3.lt informavo prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, jo šefas surengs tradicinį vakarinį priėmimą prezidentūros vidiniame kieme antrosios kadencijos inauguracijos proga.
„Prezidento prašymu į inauguracijos renginius dalyviai kviečiami siekiant užtikrinti kuo platesnį socialinių, visuomenės grupių, Lietuvos regionų atstovavimą, kad tai būtų ne tik Vilniaus ar valstybinių institucijų, o visos Lietuvos šventė“, – pasakojo R. Jasiulionis. Anot jo, vakaro priėmime laukiama maždaug 2 tūkst. dalyvių.
Anot jo, vakaro priėmime laukiama maždaug 2 tūkst. dalyvių. „Šventės kainą galėsime įvertinti vėliau, kai paaiškės tikslūs dalyvių skaičiai“, – taip patarėjas atsakė, kiek mokesčių mokėtojams kainuos G. Nausėdos šventė.