„Karo Ukrainoje akivaizdoje parlamentai gali būti ir yra labai svarbūs. Matau jų vaidmenį ne tik koordinuojant teisėkūros veiksmus, bet ir išlaikant mūsų žmonių, rinkėjų ryžtą nepasiduoti. Kremlius lažinasi, kad atėjus žiemai jie išsigąs kylančių elektros kainų ir infliacijos, karas prieš Ukrainą taps kasdienybe, o agresiją užgoš kiti pasaulio įvykiai... Todėl kviečiu parodyti, kad Kremlius negali labiau klysti, kaip jau ne kartą klydo šiame kare“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak parlamento pirmininkės, tam pasitarnautų visapusiškais veiksmais įgyvendinami prioritetiniai uždaviniai: aprūpinti Ukrainą pažangiomis oro gynybos sistemomis, galinčiomis apsaugoti žmones ir svarbią civilinę infrastruktūrą; užtikrinti, kad už Rusijos nusikaltimus Ukrainoje atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn, remti Tarptautinio baudžiamojo teismo atliekamą Rusijos nusikaltimų Ukrainoje tyrimą ir Specialiojo baudžiamojo tribunolo agresijos nusikaltimui tirti steigimą.
„Reikia toliau nedvejojant visapusiškai spausti Rusiją, nustatyti naujas ir tinkamai įgyvendinti jau taikomas sankcijas. Taip pat būtina neatidėliotina ir ilgalaikė mūsų parama Ukrainai atstatyti. Ir galiausiai, bet ne mažiau svarbu, turėtume padėti Ukrainai kuo greičiau pasiekti europinės ir euroatlantinės integracijos tikslus“, – Baltijos Asamblėjos prioritetus vardijo V. Čmilytė-Nielsen.
Kartu su pastangomis padėti Ukrainai, anot Seimo Pirmininkės, būtina siekti Baltijos šalių saugumo ir stiprinti NATO Rytinį flangą, nes neapsaugojus bent vienos NATO narės, neapgynus bent vieno jos teritorijos centimetro, būtų smogtas negrįžtamas smūgis pačiam Aljansui.
„Pagalbą Ukrainai ir NATO Rytinio flango stiprinimą matau kaip dvi tos pačios monetos puses“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Kaip dar vieną neatidėliotiną Baltijos Asamblėjos uždavinį parlamento vadovė išskyrė pastangas aktyvinti Baltijos valstybių integraciją.
„Privalome sparčiau baigti ilgai planuotus infrastruktūrinius projektus „Rail Baltica“ ir elektros tinklų sinchronizaciją. Rusijos agresija prieš Ukrainą aiškiai rodo, kad ilgiau delsti negalime dėl šių ir kitų, mūsų negrįžtamą integraciją su Europa užtikrinančių projektų. Kuo mažiau liks sąsajų ir priklausomybių nuo Rusijos, tuo mažiau jai kils minčių atsukti istorijos ratą atgal, – teigė V. Čmilytė-Nielsen. – Be jokios abejonės, Rusijos karas prieš Ukrainą yra baisus dalykas. Tačiau noriu palinkėti, kad šį sukrėtimą visi – tiek Baltijos valstybės, tiek apskritai Europos Sąjunga – išnaudotume suteikdami naują postūmį tarpusavio integracijai, siekdami vieningesnės, stipresnės ir saugesnės ateities.“
Vėliau Seimo Pirmininkė dalyvaus trišaliame susitikime su Estijos Respublikos Rygikogo Pirmininku Jūriu Ratasu ir Latvijos Respublikos Saeimos Pirmininke Inara Mūrniece.
