Pirmiausia Seimo laikinosios komisijos LRT veiklai tirti posėdyje apklausta Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė pabrėžė, kad pagal įstatymus programos neperkamos pagal viešųjų pirkimų sutartis. Tad per penkis metus buvo organizuota viešųjų pirkimų už 30 mln. eurų. O tai iš esmės yra tik apie 19–26 proc. viso LRT biudžeto. Tad D. Vilytė pabrėžia, kad reguliuojama jų tarnybos tik ši maža sritis.
„Jei yra prielaidos, kad programų įsigijimui nėra visiškai efektyviai panaudojamos lėšos, tai gal tada kitų priemonių reikia, kaip tai užkardyti, o ne taikyti viešųjų pirkimų įstatymą, nes bus ganėtinai sunku.
Vertinant programų pirkimą, matyt, yra pirmiausia Tarybos, kaip valstybės atstovo ir savininko pozicija, kaip nacionalinis transliuotojas turėtų pozicionuoti. Aš buvau Tarybos narė ir gal daugiau informacijos turiu. Tai viešumo dozė visada buvo problema, nes daugeliu atveju Tarybos reikalavimas žinoti, kiek kainuoja viena ar kita laida, buvo traktuojama, kaip komercinė paslaptis ir baimė, kad vienus ar kitus vedėjus gali nupirkti komerciniai kanalai. Tai čia valstybės brandos klausimas, kuomet supras valstybė kokia informacija turi būti konfidenciali, kokia vieša.
Finansavimas nacionaliniam transliuotojui yra nemažas, atskaitomybė visuomenei turėtų būti, kaip išleidžiami pinigai. Tai pačio LRT turėtų būti noras. Jei nėra noro, tada reikia reguliuoti įstatymais“, – kalbėjo D. Vilytė.
Valstietės Agnės Širinskienės paklausta, ar tie vykdyti viešieji pirkimai buvo skaidrūs, D. Vilytė atsakė, kad ne visada buvo vien ties LRT, kaip įmonės, pirkimais. Daugiausia dėmesio skirta medicinos, statybos, kelių, IT sritims. Tad kartais per metus būdavo po porą tikrinimų LRT, o kartais ir nė vieno. Tačiau, anot jos, ir pati rinka buvo vangi, verslai nelabai kreipdavosi su kokiomis nors pretenzijomis dėl neskaidriai vykdomų pirkimų.
Tiesa, pažeidimų visgi rasta. Grubiausias – 2017 metų LRT pastatų remonto pirkimas už 25 mln. eurų. Pažeidimų nustatyta gana daug dar iki pasirašant sutartį. D. Vilytės teigimu, susidarė įspūdis, kad reikalavimai buvo pritaikyti konkrečiai įmonei.
„Buitiškai sakant, kvalifikaciniai reikalavimai buvo užaukštinti, darytina prielaida, kad jie buvo pritaikyti vienam tiekėjui, jog tie reikalavimai sietini su prieš tai 2016 metais dalyvavusiu verslo subjektu, kad jis toliau laimėtų. Tai, kur buvo pertekliniai specifiniai reikalavimai, ribojantys konkurenciją ir galimybę ateiti kitiems pirkėjams, LRT buvo įpareigota keisti sąlygas. Tai statybos grubūs įstatymo pažeidimai nustatyti. Atsižvelgdami, ką nustatėme šitoje sutartyje, atkreipėme dėmesį į užpraeitų metų pirkimus. Tai tais metais abejais technikų pirkimų atvejais buvo nustatyti pažeidimai. Dabar esame kilnojamos stoties pirkimą paėmę, bet išvados dar neturime. Šiuo metu ir „Pirmosios kavos“ vertiname laimėtus pirkimus. Išvados bus.
Yra vieno tiekėjo dominavimas UAB „Televizijos ryšių sistemos“. Ji sėkmingas tiekėjas LRT. Bet reiktų pasižiūrėti plačiau, nes technikos tiekimas ganėtinai specifiškas. Dabar žiūrime, ar nebuvo pritaikyta perteklinė specifikacija vienam pirkėjui, ar nebuvo galima nuomoti kilnojamos stoties, kokia kitų šalių nacionalinių transliuotojų praktika.
Išvada tokia, nėra labai gerai su pirkimo ruošimo dokumentais ir techninėmis specifikacijomis, kvalifikaciniais reikalavimais, matyt, yra rengiami ribojantys konkurenciją dokumentai“, – rėžia D. Vilytė.
Ji taip pat pakomentavo, kad perkant kilnojamąją televizijos stotį buvo vykdomos neskelbiamos derybos, kurios įstatymiškai galimos, nes du pirkime dalyvavę tiekėjai pasiūlė per didelę kainą. Galiausiai neskelbiamose derybose abu tiekėjai nuleido kainas, tačiau būtent minėtasis dominuojantis UAB „Televizijos ryšių sistemos“ sumažino kainą labiau.
„Neskelbiamos derybos visada yra rizikingos, ar tikrai užtikrinama konkurencija. Bet kiekvieno pirkimo atveju, reikia žiūrėti ar rinkoje nebuvo analogo atitikmens, kuris perkančios organizacijos poreikius atitiktų. Neskelbiamos derybos teisėtos, galimos, bet reikia žiūrėti labiau į tų derybų organizavimą“, – mano ji.
D. Vilytė prideda, kad nacionalinis transliuotojas turėtų užtikrinti, jog konkursuose dalyvautų daugiau verslų. Dabar dažniausiai technikos pirkimuose dalyvauja „Televizijos ryšių sistemos“ ir „AVC“, tačiau, jos nuomone, juk galima pasidomėti ir kitų nacionalinių transliuotojų Europoje praktika, ir įtraukti kitas Europos įmones į viešuosius pirkimus.
Ji taipogi prideda, kad išvados dėl „Pirmosios kavos“ pirkimų turėtų būti skelbiamos balandė, nes įmonė sparčiai bendradarbiauja. Tačiau išvadų dėl kilnojamosios TV stoties pirkimo bei LRT pastato tvarkymo pirkimų reikės palaukti bent jau iki birželio mėnesio.
LRT valdo ne Taryba, o administracija
Pati buvusi LRT Tarybos nare, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė D. Vilytė tvirtino, kad LRT valdomas netobulai, nes Taryba niekada nebuvo nacionalinio transliuoto savininkas, gerąja prasme. Jos teigimu, tai uodega vizgino šunį – LRT administracija valdo LRT Tarybą.
„Nuolatinė konfrontacija, kaip toli gali eiti Taryba, kiek gauti informacijos. 2008 metais buvo įkurta Administracinė komisija, kuri turėjo padėti Tarybai vertinti laidų biudžetus, indėlį. Mano supratimu, to darbo ir lūkesčio, kurie Administracinei komisijai buvo teikiami, nebuvo, nes per posėdžius nebuvo to gilaus aiškinimosi dėl biudžetų. Čia ir yra problema. Mechanizmas sukurtas, formaliai funkcijos yra, bet atsitinka, kad tai neveikia. LRT visada rūpėjo finansavimo klausimas, vis didinti nes vis trūksta, o Taryba apribota informacijos konfidencialumais ir visais kitais dalykais nelabai kišosi. Ar Taryba valdo LRT? Tikrai nevaldo. Reikia teisybei į akis žiūrėti“, – įsitikinusi D. Vilytė.
Ji prisiminė, kiek vargo Tarybai reikėjo praeiti 2014 metais, kuomet norėta užsakyti išorinį auditą, įvertinantį LRT veiklą, funkcijas.
„Buvo didelis pasipriešinimas iš administracijos. Ir keletą posėdžių mes praleidome ginčydamiesi. Tarybos narys nežino, kiek kainuoja viena ar kita laida. Tai nėra normalu“, – atskleidė D. Vilytė.
Parlamentarui Petrui Čimbarui tuomet iškilo klausimas, o tai kas kontroliuoja sutartis su prodiuserinėmis kompanijomis, kas tikrina sąmatas?
„Taryba matydavo trumpą aprašymą, kam laida priskiriama, kokių tikslų ja siekiama. Laidų kaštus, kiek mokėsime prodiuserinei kompanijai, koks bus LRT indėlis per įrangą, per grimuotojų darbo užmokestį turėtų būti skaičiuojamas. Taryba to tikrai neturi. Kiek buvau, nemačiau, kad per kelis mėnesius ta Administracinė komisija kažką pateiktų. Manau, kad vadovas ar pavaduotojas, ar finansininkas mato, susipažįsta kaip ten viskas. Negaliu komentuoti, ko nežinau, bet taip turėtų būti“, – svarsto ji.
LRT atstovas dėl viešųjų pirkimų: negalime nieko padaryti
LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Justas Senapėdis teigė, kad pirkimų planą sudarinėja administracija. „Mes tik esame pirkimų vykdytojai“, – sako jis.
Paklaustas, ar pirkimai nėra vertinami, jis teigia, kad būtų sunku įvertinti, ar tam tikra įranga reikalinga, ar ne. „Aš nesu technikas“, – sako jis.
Posėdyje nuskambėjo ir Vilniaus advokatų kontoros paslaugų pirkimas už 50 tūkst. eurų užpraeitais metais bei 55 tūkst. eurų vertės paslaugų pirkimas praeitais metais. Klausta ar nėra kokių ryšių su administracija?
„Sunku prisiminti, kas buvo paraiškoje pirkimui šitam. Bet ten buvo aplinkybės. Galvoju, gal buvo reikalinga, jei tokie dalykai buvo. Pas mus yra trys teisininkai, dabar viena motinystės atostogose, tai krūvis padidėjęs. Negaliu prisiminti, kada išėjo į motinystės atostogas. Neteko girdėti apie ryšius kažkokius administracijos“, – kalbėjo jis.
J. Senapėdis teigė, kad pirkimai dažniausiai vyksta tik iš vieno tiekėjo, nes patys gamintojai suteikia teises prekiauti tik vienam tiekėjui. Tad jų rankos surištos. O ir iš užsienio kompanijų pritraukti negali ne vien dėl laiko stokos, kuomet būtų galima reikalavimus išversti, bet ir dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sistemos.
„Tam tikri pirkimai iš vieno yra dėl to, kad negalime nieko padaryti, nes gamintojai suteikia teises vienam tiekėjui prekiauti ir mūsų rankos surištos, negalime nieko padaryti. Kuo anksčiau tiekėjas sužino apie būsimą pirkimą, tuo jis užsirezervuoja geresnę kainą pas gamintoją. Jei tiekėjas vieną kartą buvo laimėjęs, jis natūraliai žino, kada baigiasi sutartis ir jis jau būna pasiruošęs kitam pirkimui. Tai užburtas ratas, negalim atsitraukti nuo tų pirkėjų.
Su užsienio tiekėjais yra niuansų dėl pačios viešųjų pirkimų sistemos Lietuvoje. Jis negalėtų paraiškos paduoti, nes neturi Registrų centro išduoto elektroninio parašo. Fiziškai tam tiekėjui reiktų atvykti į Lietuvą, vien dokumentų vertimas to neišgelbėtų“, – komentavo J. Senapėdis.
Jis taipogi pasakojo, kad patys į gamintojus kreipiasi tuo atveju, jei kyla kokių nors klausimų dėl nurodytų specifinių reikalavimų. Ar patys technikai, kurie nurodo tuos reikalavimus pirkime, tariasi su gamintojais konkrečiais, jis nežino.
Paklaustas dėl LRT patalpų renovacijos viešųjų pirkimų tarnybos išvados, jog užfiksuoti grubūs pažeidimai, J. Senapėdis atsakė, kad prikimo sąlygos buvo ruošiamos tuomet, kai jis buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų, dėl to nežino, kaip viskas buvo paruošta.
„Į Tarybą vieną kartą esu iškviestas per savo darbo laiką, kai iškilo klausimai dėl poros pirkimų. Daugiau nebuvau kviestas į Tarybą jokiais viešųjų pirkimų klausimais“, – taip pat seimūnų klausimus komentavo J. Senapėdis.
Komisija anksčiau yra išklausiusi LRT generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių, jo pavaduotoją Rimvydą Paleckį, LRT tarybos vadovą Žygintą Pečiulį, LRT Administracinės komisijos pirmininką Tadą Šarapovą.
Komisiją LRT finansams tirti Seimas sudarė baigdamas rudens sesiją. Parlamentas yra nurodęs tyrimą atlikti iki birželio 1–osios.
Komisijos iniciatoriai „valstiečiai“ teigia, kad komisija padės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina politiniu spaudimu žiniasklaidai.
Komisijai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, ji taip pat turi nagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą.
Grupė parlamentarų yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar komisijos sudarymas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintų žodžio laisvės principų. Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sakė, kad sprendimas bus paskelbtas rudenį.
