Kaip pristatydama programą trečiadienį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, dokumentas parengtas reaguojant į pasikeitusią situaciją ir atliepiant naujus iššūkius ir rizikas.
„Mes numatėme tokius dalykus: stiprinti institucijų pasirengimą atremti hibridines atakas, karo grėsmes, taip pat užtikrinti maksimalią Europos Sąjungos išorės sienų apsaugą, reikšmingai sustiprinti priešgaisrinės apsaugos sistemą, daugiau dėmesio skirti nusikaltimų prevencijai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Bilotaitė.
Programoje taip pat siūloma įkurti agentūrą, kuri būtų atsakinga už migrantų priėmimo ir apgyvendinimo klausimus.
„Tikrai ne pareigūnų darbas yra rūpintis buities dalykais, logistika, žmonių kažkokiais psichologiniais, socialiniais klausimais. Pareigūnai turi užsiimti viešojo saugumo užtikrinimu“, – teigė ministrė.
Ši programa galiotų aštuonerius metus – iki 2030-ųjų. Ja keičiama 2015–2025 metų viešojo saugumo plėtros programa.
Civilinei saugai, anot ministrės, numatyta atskira programa.
Pasak VRM Viešojo saugumo politikos grupės vadovo Dariaus Domarko, ankstesnė programa buvo orientuota į tradicinį nusikalstamumą.
„(...) tai yra, smurtas, vagystės, o šiuo metu mes turime gerokai neprognozuojamą saugumo aplinką, neprognozuojamus iššūkius, ši programa yra dinamiškesnė, gerokai orientuota į ateitį“, – sakė jis.
Programa siūloma gerinti pareigūnų pasirengimą, aprūpinti juos NATO standartus atitinkančia ginkluote, kitomis priemonės, kurios būtų skirtos nepaprastosios, karo padėčių, mobilizacijos metu.
„Antra kryptis susijusi su neteisėtos migracijos kontrole. Čia yra ir sienos stebėjimo sistemos, turime kalbėti ir užtikrinti, kad būtų modernizuojamos sistemos, kalbame apie patrulio taką, dronus, antidronines sistemas, kitus technologinius sprendimus“, – sakė ministrė.
D. Domarkas kalbėjo, kad svarbus elementas, numatytas programoje, yra prevencija, todėl viena iš siūlomų priemonių – prevencijos sistemų sukūrimas.
Jei programai pritars Vyriausybė, ją turės tvirtinti Seimas.
