Kai kurie Lietuvos politikai net nerausta pagauti už skverno, po kuriuo dangsto nuosavus ar savo rėmėjų verslo interesus. Aršiausia kova savivaldybėse - dėl komunalinio ūkio. Mat garantuoti pinigėliai už šildymą, vandenį ir kitas paslaugas kapsi nepriklausomai nuo krizės.
Sulaukė keršto
Turtingiausias Vilniaus miesto tarybos narys Vidmantas Martikonis, daugiau nei metus einantis vicemero pareigas ir neimantis už tai atlyginimo, niekada nepraleidžia progos pabaksnoti pirštu į vis dar pasitaikančias negeroves. Pernai milijonierius gynė eilinius vartotojus nuo monopolininko - “Vilniaus energijos” - ketinimų didinti sostinėje šilumos kainas, ragino savivaldybę peržiūrėti sutartis dėl Vilniaus mokyklų šildymo.
Už tokius pabruzdėjimus, pasak V.Martikonio, jam buvo net keršyta.
“Pavyzdžiui, sugriovė mano nuosavą pastatą šalia Gariūnų, Jočionių gatvėje. Mūsų viena įmonė, gana rimtas žaidėjas katilų ir turbinų rinkoje, iš jos stumiama”, - įmantrius keršto būdus vardijo vicemeras. Bet, pasak jo, nors darbų ar paslaugų konkursus laimi kažkas kitas, neretai samdo minėtą įmonę subrangove už jos pasiūlytą kainą.
V.Martikonio ginama įmonė - UAB “Lietemas”, montuojanti ir remontuojanti energetikos ir šiluminės technikos įrangą energetikos objektuose. Vicemeras yra šios įmonės akcininkas, todėl, suprantama, jam rūpi, kad įmonė dirbtų, užsidirbtų ir turėtų iš ko mokėti dividendus.
Savo įmonėms “savas”
Atliekanti “Vilniaus energijai” įvairius statybos bei remonto darbus savo internetiniame puslapyje skelbiasi ir UAB “Geonija”, kurios akcijomis disponuoja V.Martikonio įsteigta ir vadovaujama visuomeninė organizacija “Vilnoja” ir... jau minėta UAB “Lietemas”.
V.Martikonis, kaip savivaldybės valdomų “Vilniaus šilumos tinklų” stebėtojų tarybos narys, susijęs ir su “Vilniaus energija”, kuriai savivaldybės įmonė išnuomota iki 2014 m. Todėl įdomu, kieno interesams - savivaldybės ar savo įmonių - vicemeras atstovauja.
“Aišku, aš nesu svetimas savo įmonėms. Bet pateikite nors vieną faktą, kur aš proteguoju... Kai tik būna koks balsavimas, susijęs su mano įmonėmis, aš visada nusišalinu”, - tikino “Respubliką” V.Martikonis. Anot jo, anksčiau oponentai vis prikaišiodavo jam jo įkurtą bendrovę “Termesta”, bet ši jau bankrutavusi.
“Aš nesakau, kad esu šventasis. Ir nedrįsčiau mesti akmens į kitą, bet parodau, kur yra sisteminiai nusikalstami veiksmai, o ne vienas kitas dalykas”, - karščiavosi vicemeras.
Puošia aukotojų sąrašus
Įmonės savo ruožtu taip pat savų politikų nepalieka it musę kandusių. Per praėjusius Seimo rinkimus Lietuvos liberalų sąjūdžio rėmėjų sąraše puikavosi daugybė su V.Martikoniu susijusių bendrovių ir jų vadovų, nors jis pats partijos rinkimų sąraše buvo įrašytas tik 99-as.
Aukotojų sąrašą papuošė ne tik “Lietemas” ir jo generalinis direktorius Zenonas Svetlikauskas, bet ir “Klaipėdos energetika”, kurios stebėtojų tarybos pirmininkas yra V.Martikonis, “Krašto projektai”, kur jis dirbo generalinio direktoriaus patarėju.
Po keletą kartų Liberalų sąjūdžiui 35-37 tūkst. litų sumas aukojo UAB Nekilnojamojo turto fondas, kurios valdybai pirmininkauja V.Martikonis, ir šios bendrovės direktorius J.Ungulaitis, 14 tūkst. litų - V.Ungulaitienė.
“Taip, aš savo įmonių prašiau, kad jos paremtų mūsų Liberalų sąjūdį. Aš to neslepiu. Viskas deklaruota”, - be užuolankų pareiškė V.Martikonis.
Remia, nes “patinka”
Tačiau UAB “Lietemas” generalinis direktorius Z.Svetlikauskas, “Respublikos” paklaustas apie Liberalų sąjūdžio finansinį rėmimą per praėjusius Seimo rinkimus, painiojosi. Iš pradžių net bandė neigti, kad V.Martikonis yra “Lietemo” akcininkas, paskui pripažino, kad vis dėlto yra, bet labai jau menkas.
Z.Svetlikauskas įtikinėjo, kad pinigų Liberalų sąjūdžiui jo vadovaujama bendrovė skyrė ne savo akcininko paprašyta, o esą dėl patikusio šios partijos požiūrio į verslą.
Info
2006 m. spalį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nagrinėjo, ar tuometis Vilniaus miesto tarybos narys V.Martikonis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, parengęs tarybos sprendimo projektą, numatantį grąžinti į pareigas “Vilniaus vandenų” valdybos sprendimu atleistą šios bendrovės direktorių Bronių Miežutavičių. Mat pastarajam vadovaujant “Vilniaus vandenys” užsakė įvairių rangos darbų už daugiau nei 2,5 mln. litų bendrovėse “Krašto projektai” ir “Termesta”, su kuriomis V.Martikonį siejo privatūs interesai. Pastarojoje dirbo jo sutuoktinė, o pats V.Martikonis turėjo šių bendrovių akcijų ir gavo dividendus.
VTEK po tyrimo savo sprendimu rekomendavo V.Martikoniui vengti tarnyboje viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nedalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su veikla bendrovių, kurių akcininkas ar darbuotojas yra jis pats, jo giminės ar šeimos nariai.
Gediminas RUDŽIONIS - Vilniaus miesto tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto narys:
Sostinėje šiandien, sakyčiau, ne savivaldybė prižiūri komunalinio ūkio paslaugų teikėjus, o atvirkščiai - jie prižiūri valdančiąją daugumą. “Vilniaus šilumos tinklai” pagal sutartį iki 2014 m. išnuomoti “Vilniaus energijai”. Stebėtojų taryba, kur yra savivaldybės deleguoti atstovai, paskiria valdybą, o valdyba - tuos žmones, kurie prižiūri, kaip vykdoma sutartis. Taip, V.Martikonis įeina į stebėtojų tarybą. Taip, girdėjau apie jo interesus šilumos tinkluose. Blogai. Bet jis liberalas, ir tai ne ideologinė koncepcija, o ekonominė. Liberalams svarbu, kad valstybė nesikištų į verslo reikalus, minimalūs mokesčiai ir absoliuti laisvė.
Verslo susipynimas su politika yra labai šlykštus dalykas. Šiuo metu tam tikras interesų derinimas yra visoje Lietuvoje, net ir tose patriotinėse struktūrose, kurios deklaruoja neva dirbančios tautai ir ją gelbstinčios. Ir jos pirmiausia neužmiršta pasirūpinti savimi.
Kęstutis MASIULIS - Seimo narys:
Ne vien apie V.Martikonį, o daug plačiau turėčiau pasakyti, kad į politiką atėjęs verslininkas visada sukels, jei ne interesų konfliktą, tai galimybę įtarinėti, kad jis tų interesų turi. Manyčiau, viešąjį interesą labiausiai gina žmonės, neturintys verslo praeities ir verslo interesų. Būtų geriausia, kad tokie žmonės ir eitų į politiką, tuomet nekiltų abejonių dėl tarnystės klanams.
Į savivaldybę išrinkti privačių įmonių vadovai ar akcininkai neprivalo atsisakyti savo verslo ar akcijų, nes tarybos nariams atlyginimai nemokami. Tačiau vicemerai pagal įstatymą gali būti etatiniai ir neetatiniai. Aišku, kai žmogus turtingas, jis gali atsisakyti algos. O vicemero atlyginimas nė 3 tūkst. litų nesiekia. Jis iš tikrųjų yra neadekvatus turimai įtakai ir galiai, ypač didžiųjų miestų savivaldybėse, kur yra milžiniški interesai ir milžiniški pinigų srautai.
Alia ZINKUVIENĖ
