Valstybinę paslaptį sudaro ta informacija, kurios atskleidimas tiesiogiai gali sukelti grėsmę valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui ir žmonių gyvybei, sako Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Ginkluotės ir valdymo sistemų departamento direktorius pulkininkas Romualdas Petkevičius.
LRT Radijo klausytojai susirūpino, ar per televiziją ir radiją nuolat girdima informacija apie Lietuvos kariuomenę, jos plėtrą ir pasiekimus neatskleidžia valstybinių paslapčių.
„Nuolat girdžiu per televiziją ir radiją, kiek turime gavę ginklų, kokiu nuotoliu jie šauna, kiek šauktinių pašauksime. Ar tai nėra paslaptis?“ – domisi LRT Radijo klausytoja.
„Labai norėčiau paprašyti, kad paaiškintumėte, kas yra valstybės paslaptis. Dabar apie ginkluotę ištisai per televiziją šnekama“, – pastebi kita klausytoja.
Paprašytas atsakyti į šiuos klausimus KAM Ginkluotės ir valdymo sistemų departamento direktorius pulkininkas R. Petkevičius sako pirmiausiai norįs už juos padėkoti ir „pasidžiaugti klausytojų supratimu apie informacijos apsaugos svarbą.“
Specialistas pabrėžia, kad informacijos apsaugai Krašto apsaugos sistemoje skiriamas ypatingas dėmesys. „Kitaip ir būti negali, nes pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, valstybinę paslaptį sudaro ta informacija, kurios atskleidimas tiesiogiai gali sukelti grėsmę valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui ir, žinoma, galiausiai – žmonių gyvybei“, – dėsto R. Petkevičius.
Tad, pasak pašnekovo, kalbėti apie haubicų įsigijimą ar šauktinių skaičių tikrai galima. Diskusija tarp gyventojų ir ginkluote ir kariuomenės plėtra besidominčių ekspertų yra įdomi ir tiems, kurie planuoja Lietuvos kariuomenės plėtrą.
Be to, pasak KAM Ginkluotės ir valdymo sistemų departamento direktoriaus, visuomenę svarbu informuoti apie Lietuvos kariuomenės plėtrą bei jos kovinės galios didinimą.
„Jokios ribos nėra pažeidžiamos. Ką galima, mes pasakome, o ko negalima, tikrai neviešiname“, – ramina specialistas.
