Turizmo organizatorių atstovai teigia, kad Vyriausybės numatomos subsidijos yra per mažos.
Situacija blogėja
„Bet kokia pagalba yra pagalba (...). Tik tiek, kad kol nuo spalio mėnesio mes derėjomės, jau to laiko kiek praėjo. Dar kol bus išmokėta... (...) Jeigu buvo labai blogai verslo viešbučiams, tai dabar visam sektoriui yra labai sudėtinga situacija“, – BNS sakė E. Šiškauskienė.
Pasak Viešbučių ir restoranų asociacijos atstovės, su Vyriausybe pavyko susitarti, kad maksimali galima kompensacija – 50 tūkst. eurų – bus skiriama konkrečiam objektui – viešbučiui, o ne keletą jų valdančiai įmonei.
„Tas 50 tūkst. didesniam viešbučiui realiai yra vieno mėnesio pusė energetinių išlaidų sumos“, – teigė E. Šiškauskienė.
Pasak jos, kylančios energijos išteklių kainos – viena iš išlaidų grupių, dar labiau komplikuojančių viešbučių situaciją.
„Viešbučiai ir restoranai dabar susimoka tokius (didelius – BNS) kaštus, pakilus minimaliai algai, taip pat – už energiją, žaliavų brangimas nerealus. (...) Jau tiek neuždirba nei viešbučiai, nei restoranai, kokios yra išlaidos plius sumokami mokesčiai“, – tvirtino E. Šiškauskienė.
Vyriausybė trečiadienį pritarė papildomai pagalbai nuo pandemijos nukentėjusiam turizmo sektoriui. Viena priemonių – dalinis sąskaitų apmokėjimas apgyvendinimo įstaigoms, kurių pajamos pernai, palyginti su 2019 metais, smuko mažiausiai 40 proc., – joms bus padengiama iki 50 proc. nuo pernai lapkričio iki šių metų kovo pabaigos patirtų pastoviųjų išlaidų. Didžiausia galima kompensacija sieks 50 tūkst. eurų.
Be to, įstaigoms bus mokama 100 eurų vienkartinė išmoka už kambarį.
Už neatvykusį užsienietį – trys eurai
Pasak E. Šiškauskienės, didžiulė netektis viešbučiams – sumažėjęs užsienio turistų skaičius.
„Realiai tai mums didžiausia netektis, kad neturime užsienio turistų. Miestų viešbučiuose apie 75 proc. (svečių – BNS) būdavo užsienio turistai“, – teigė ji.
Vyriausybė trečiadienį taip pat pritarė subsidijoms atvykstamojo turizmo organizatoriams. Jos priklausys nuo turistų skaičiaus per laiką nuo 2019 metų pradžios iki praėjusių metų pabaigos. Subsidijas gaus įmonės, kurių pajamos pernai, palyginti su 2019 metais, smuko mažiausiai 30 procentų. Tam bus skiriama 400 tūkst. eurų.
Subsidija už kiekvieną turistą siektų tris eurus, o didžiausia galima subsidija – 30 tūkst. eurų.
Vis dėlto turizmo sektoriaus atstovai tokias priemones vertina skeptiškai.
Turizmo rinkodaros asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė teigia, kad Vyriausybės numatytos lėšos atvykstamajam turizmui atgaivinti yra per mažos. Pasak jos, norint pritraukti turistų iš užsienio, reikia kominikuoti virtualiai, vykti į parodas arba susitikimus, o tai reikalauja papildomų išlaidų.
„Jeigu norime padaryti virtualią reklamos kampaniją, net ir iš dešimt padauginus tuos tris eurus, verslas tikrai nieko nenupirks. Netgi iš šimto juos padauginus, didelės virtualios kampanijos nenupirks“, – BNS teigė D. Mažeikaitė.
„Virtualios rinkodaros priemonės pandemijos metu įgavo kitą svorį, kitą kainą, tai irgi reikėtų įvertinti“, – pridūrė ji.
Tik iš BNS apie Vyriausybės patvirtintas pagalbos priemones sužinojusi Lietuvos kelionių verslo asociacijos prezidentė, kelionių agentūros „Best Servis“ direktorė Jolita Maslauskaitė-Targonskienė negailėjo kritikos Vyriausybei, o numatytą paramą pavadino pasityčiojimu iš turizmo verslo.
„Iš mūsų dirbančiųjų šioje srityje tai yra pasityčiojimas (...) Čia tas pats, kaip pensininkui pridėti 14 eurų prie pensijos (...) kai viskas pabrangsta“, – BNS teigė ji.
Kelionių verslo asociacijos vadovė tvirtino, kad Lietuvos turizmo įmonės iš valdžios per pandemiją nesulaukė jokios realios pagalbos.
„Vyriausybė labai džiaugiasi, kad atsigauna atvykstamasis ar išvykstamasis turizmas. Iš tikrųjų norėčiau, kad jie nustotų džiaugtis, nes jie nepadarė dėl mūsų nieko“, – piktinosi J. Maslauskaitė-Targonskienė.
Lėšos pagalbai nuo pandemijos nukentėjusioms apgyvendinimo įstaigoms bei atvykstamojo turizmo organizatoriams bus skiriamos iš Vyriausybės rezervo.
