Karantinui uždarius žmones namuose, didelė dalis tikėjosi bent šventėms pabėgti į viešbučius ar sodybas. Tačiau naujoji Vyriausybė dar savaitgalį sugriežtino karantiną. Išgirdę naujienas žmonės ėmė masiškai atšaukinėti rezervacijas arba jas perkelti į kitus metus.
Pirmadienį popiet Vyriausybė paskelbė vis dėlto apgyvendinimo paslaugų nedrausianti, tačiau gyventojus nuo kelionių į viešbučius ar sodybas varžys kiti įsakymai. Gyventojams uždrausta keliauti nebūtinais reikalais.
Viešbučiuose apsistoti Vyriausybė leido tik po vieną namų ūkį, į kitoje savivaldybėje esantį viešbutį iki sausio 3 dienos galės vykti tik ten darbo reikalų turintys asmenys arba kai privaloma saviizoliacija.
Sprendimas įnešė sumaišties
Toks Vyriausybės sprendimas į apgyvendinimo paslaugų sektorių įnešė nemažai sumaišties. Kaimo turizmo sodybos ir viešbučiai sako nurodymų nesuprantantys.
Palangos viešbučių ir restoranų asociacija sako, kad neaišku, kokia leidimo vykdyti veiklą prasmė, ko prašyti iš apsigyventi atvykstančių klientų, ką jiems atsakyti.
„Tas sakinys taip skamba, kad apgyvendinimo veiklą galima vykdyti. Tačiau per judėjimo kontrolę mes esame visiškai suvaržyti ir lieka klausimas, kaip mūsų svečiams atvykti. Turėjo būti kita formuluotė, kad apgyvendinimas yra draudžiamas ir viskas. Dabar įsinešė nežinios, įvairių interpretacijų“, – tv3.lt sako Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė.
Panašių klausimų kyla ir Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentei Agnei Vaitkuvienei.
„Nuostatos iš tikrųjų keistos. Labai puiku, kad leidžiama teikti apgyvendinimo paslaugas, nes yra daug rezervacijų. Dabar rezervacijos yra tik šeimai, atskiruose nameliuose, išvykti šventiniam laikotarpiui, savaitgaliui atitrūkti. Bet kai draudžiama išvykti iš savo savivaldybės, tos rezervacijos netenka prasmės. Tas leidimas teikti apgyvendinimo paslaugas irgi netenka prasmės“, – tv3.lt sako A. Vaitkuvienė.
Ramybės Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentei neduoda ir neaiški Vyriausybės komunikacija visuomenei.
„Buvo susirinkimas su policija. Pagal nutarimą yra draudžiama (judėti šalies viduje – aut. past.), bet jie žiūrės lanksčiai. Tai čia ar galima, ar negalima, kaip suprasti? Šeimininkai nori laikytis tvarkos, bet pati tvarka skatina ją pažeisti“, – pastebi A. Vaitkuvienė.
Tačiau Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė sako suprantanti ribojimus. Jie skirti tam, kad žmonės švenčių laikotarpiu kuo mažiau keliautų. E. Šiškauskienės teigimu, viešbučiams leista teikti apgyvendinimo paslaugas, nes tai yra savotiška padėtis be išeities. Viešbučiuose šiuo metu gyvena iš užsienio atvykę darbuotojai, NATO kariai, besiizoliuojantys asmenys.
„Niekas čia labai nedžiūgauja, bet nėra išeities. Tiems žmonėms nėra kur gyventi, o viešbutininkai pergyvena dėl savo darbuotojų. <...> Tai nedžiugina, bet nelabai matome išeities ir suprantame svarbą, kur tam atvykusiam žmogui dėtis?“ – komentuoja E. Šiškauskienė.
Prašo pagalbos
Vyriausybės sprendimai, asociacijų teigimu, išgyventi visiems verslams vargu, ar padės. Apgyvendinimo sektorius ko gero reikės pagalbos. LVRA prezidentė sako, kad asociacija teikia pasiūlymus Vyriausybei. Jau yra pateiktas siūlymas valstybei nuomoti viešbučių kambarius. Į viešbučius žmonės galėtų atvykti izoliuotis. Taip būtų padedama ir verslui, ir gyventojams.
„Yra vieni žmonės, kurie gali susimokėti už viešbutį, yra tokių, kurie grūdasi naujuose rajonuose, mažuose butuose ir aš nežinau, susirgus vienam šeimos nariui, ką daro kiti“, – sako E. Šiškauskienė.
LVRA prezidentės teigimu, panaši praktika jau galioja ir užsienyje.
„Man atrodo, estai taip padarė, tai būtų tokia pagalba verslui bent jau susimokėti už komunalines. Aš jau čia apie pelnus nekalbu. Ir būtų žmonėms tikra saviizoliacija. Nežinau, jei keturių ar penkių asmenų šeimoje tėvas ar mama suserga, tai ką tada tie kiti daro? Ar gyvena tame pačiame bute ir toliau užkrečia likusią šeimą?“ – svarsto E. Šiškauskienė.
Apie reikalingą valstybės paramą užsimena ir Lietuvos kaimo turizmo asociacija.
„Labai tikimės, kad šįkart Vyriausybė nepaliks tų mažų šeimos verslų, kaip buvo palikusi pradžioje, kai kompensacijos buvo tik dirbantiems asmenims, o savarankiškai dirbantiems, su verslo liudijimu arba individualia veikla – tik 247 eurai. Šeimos verslui ta parama niekuo nepadeda realiai. Reikėtų paramos smulkiam verslui tiesiog išsilaikyti iki sezono pradžios, iki kol baigsis karantinas ir tikėtina, kad bent jau apgyvendinimo paslaugas vėl galėsime pradėti teikti“, – komentuoja A. Vaitkuvienė.
Rezervavo vietas šventėms
Viešbučiai ir kaimo turizmo sodybos sako, kad sutikti šventes ne namų aplinkoje žmonės norėjo. Iki karantino paskelbimo žmonės aktyviai rezervavosi kambarius ir sodybas, būtų atvykę švęsti.
LVRA teigimu, ypatingai populiarios buvo atostogos prie jūros. Tačiau kaip sako Palangos viešbučių asociacija, po savaitgalį imto griežtinti karantino, pasipylė rezervacijų anuliacijos.
„Norinčių sutikti šventes svečių buvo, judėti savo šeimos sudėtyje tiek per Kalėdas, tiek per Naujuosius metus. Visas verslas ruošėsi tam, peržiūrinėjo savo programas, išiminėjo atlikėjus, bet buvo palikta tai, ką buvo galima suteikti iki šio savaitgalio nutarimo“, – pasakoja I. Valaitienė.
Nemažai užsakymų šventėms turėjo ir kaimo turizmo sodybos.
„Šventėms užsakymų turėjome tikrai ir netgi bendrai iki karantino paskelbimo turėjome daug užsakymų ir didesnių žmonių grupių, nes viskas buvo laisva, sergančiųjų skaičiai nekilo, mes tikėjomės, kad Kalėdas galėsime atšvęsti“, – sako A. Vaitkuvienė.
Šiuo metu nemaža dalis viešbučių ir sodybų užsakymų jau buvo atšaukti. Klientams yra grąžinami rezervacijos mokesčiai, o pačios apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės prašo klientų rezervacijų ne atšaukti, o jas perkelti. Tokiu būdu, kaip sako asociacijos, būtų patirti mažesni nuostoliai.
Karantinas Lietuvoje yra pratęstas iki sausio 31 d. Be būtinos priežasties judėti šalyje yra draudžiama. Apie kitus karantino režimo reikalavimus kviečiame skaityti tv3.lt iliustracijoje.
