Mirtinas pavojus gyventojams kyla ne tik dėl jų pačių neatsargaus elgesio, netinkamos pastato elektros instaliacijos, bet ir dėl to, kad ugniagesiai dėl automobiliais perpildytų kiemų negali greitai privažiuoti prie gaisro vietos.
Įvykis Kaune dar kartą priminė, kad gaisrai daugiaaukščiuose yra vieni pavojingiausių, nes iškart sukelia mirtiną pavojų dešimtims žmonių. Vien per pastarąjį penkmetį dėl daugiaaukščiuose kilusių gaisrų žuvo 97 žmonės, o tai yra vidutiniškai beveik po 20 aukų kasmet.
Nors statistiškai nelaimių kasmet vis mažėja, tačiau evakuacijai tinkamai neparuošti pastatai arba pačių gyventojų nežinojimas kaip elgtis kilus gaisrui, vis dar yra opi problema.
Esminės priežastys
Į gaisrą Kauno Aleksoto rajone, kur šį pirmadienį devynaukščio 7-ajame aukšte liepsnojo butas, buvo išsiųstos gausios ugniagesių pajėgos. Net 5 gelbėtojų ekipažai sureagavo pačiu laiku, mat iš uždūmintos patalpos pavyko išnešti apdegusią ir vos gyvybės ženklus rodančią buto šeimininkę. Moterį lauke atgaivino medikai. Dalį daugiaaukščio gyventojų teko evakuoti.
Vis dėlto, daugelio atmintyje, tikėtina, labiausiai įstrigusi prieš trylika metų Vilniuje, Žirmūnų mikrorajone, įvykusi tragedija, kuomet iš tyčia padegto daugiabučio, dėl senais rakandais užblokuotų avarinių išėjimų, negalėję evakuotis gyventojai bandė gelbėtis net šokdami pro savo šeštame aukšte esančių butų langus. Kiti, neįvertinę savo jėgų, bandė prasibrauti pro tirštus dūmus, bet mirė uždusę. Ši skaudi nelaimė nusinešė šešių žmonių gyvybes, o dar dešimtys buvo sužaloti.
Tačiau tragiški pavyzdžiai, regis, nepriverčia susimąstyti dėl priešgaisrinės saugos. Remiantis 2019-ų metų statistika, daugiausia gaisrų daugiabučiuose namuose kilo dėl netvarkingų elektros įrenginių (115 gaisrų) ir neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi (115 gaisrų). Vien dėl šių dviejų priežasčių praėjusiais metais kilo daugiau kaip trečdalis gaisrų daugiabučiuose.
Tiesa, situacija gerėja. Lyginant su 2018 metų duomenimis, 2019-siais gaisrų kilo 17 proc. mažiau (675). Panašios gaisrų tendencijos išlieka ir 2020-siais.
Lemtinga klaida
Pagal šiuo metu galiojančius gaisrinės saugos reikalavimus, kiekviename daugiabutyje turi būti numatyta ne mažiau dviejų evakuacijos išėjimo kelių. Jei gaisro metu būtų užtverti abu išėjimai, tuomet reikėtų sulaukti gelbėtojų, kurie evakuotų specialiais keltuvais arba panaudotų oro pagalvę.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas primena, jog kilus gaisrui, kuo skubiau reikia eiti į lauką ir nepamiršti perspėti kaimynų, ypač senyvo amžiaus žmonių:
„Jokiu būdu negalima naudotis liftu, nes išjungus elektros tiekimą namuose, šie gali tapti mirtinais spąstais. Evakuojantis būtina judėti išėjimo link. Jeigu laiptinėje daug dūmų, burną ir nosį reikia prisidengti drėgnu audiniu. Jeigu neįmanoma evakuotis laiptais, reikia išeiti į balkoną arba prieiti prie atidaryto lango ir stengtis atkreipti į save dėmesį.“
Problemos dėl privažiavimo
Paklaustas apie didžiausius iššūkius Lietuvos ugniagesiams, kai gaisras kyla daugiabučiuose namuose, A. Česūnas pabrėžė privažiavimo prie tankiai apgyvendintų didmiesčių kiemuose esančių pastatų problemą:
„Po darbo valandų kiemai būna perpildyti transporto priemonėmis, tad pasiekti degantį objektą gaisrinės automobiliams ir autokopėčioms tampa sudėtingiau. Procesas užtrunka ilgiau.
Kuomet automobilinės kopėčios arba keltuvai neturi galimybės privažiuoti arba tai gali trukti ilgesnį laiko tarpą, kol bus patrauktos prieigą trukdančios transporto priemonės, gali būti naudojama alternatyvi gelbėjimo įranga – pripučiamos pagalvės arba gelbėjimo virvės, naudojamos esant atitinkamam aukščiui.“
Specialistas paminėjo ir daug veiksnių, kurie lemia tai, kaip greitai bus užgesintas gaisras. „Siekiant sėkmingai lokalizuoti gaisrą yra svarbus pranešimo apie jį laikas, atvykimo greitis, įvykio mastas, oro sąlygos, vėjo greitis. Taip pat privažiavimo keliai, nukentėjusių skaičius, amžius ir kiti veiksniai“, – pasakojo A. Česūnas.
Gyventojai šviečiami
Ugniagesių atstovas pridūrė, kad pastaruosius keletą metų yra vykdoma akcija ,,Gyvenkime saugiai“, kurios metu tikrinama ar gyvenamieji namai tinkamai paruošti evakuacijai, ar namuose įdiegti autonominiai dūmų signalizatoriai, o gyventojai ugdomi saugiai elgtis ekstremalių situacijų metu:
„Pernai priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai aplankė virš 100 tūkst. būstų, iš jų daugiau nei pusėje buvo įrengti dūmų signalizatoriai, o šiemet spėta aplankyti beveik 6 tūkst. gyvenamųjų namų, kuriuose įrengtų signalizatorių kiekis vėlgi sudaro 57 procentus.“
A. Česūno teigimu, kaip didžiausią klaidą galima įvardyti tai, kad kilus gaisrui žmonės ne visada įvertina jo pavojų ir, neiškvietę priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, bando patys gesinti gaisrą, dėl ko didėja grėsmė nukentėti.
Specialistas pataria, kad pastebėjus gaisrą visada reikėtų kuo skubiau skambinti pagalbos numeriu 112, o tik po to, įvertinus esamą situaciją, bandyti tą gaisrą užgesinti priminėmis priemonėmis ir jokiu būdu nerizikuoti savo sveikata ir gyvybe.
