Remiantis MIDAS project, Jungtinės Karalystės Antarkties tyrimų projektu, kurio metu buvo nagrinėjamas klimato kaitos poveikis Larsen C ledo šelfui, esančiam Antarktidoje, paaiškėjo, kad didžiulis ledkalnis nulūžo nuo bendro ledo šelfo. Tai įvyko tarp pirmadienio ir trečiadienio.
JAV palydovo stebėtas ledkalnis driekiasi daugiau kaip 3701 kvadratinį km, jis didesnis negu Delavero valstija (beveik dešimt kartų didesnis už Vilniaus plotą), ir yra 200 metrų dydžio.
Lūžį užfiksavo NASA "Aqua MODIS" palydovas, kuris pastebėjo šiltesnį vandenį tarp dviejų ledo plokščių.
„Lūžis įvyko kažkur tarp 2017 m. liepos 10 d. ir liepos 12 d., kuomet Larseno C teritorija atskilo. Ledkalnis gali būti pavadintas A68, jis sveria daugiau nei milijardą tonų. Jo apimtis yra du kartus didesnė už Erio ežerą”, – teigė tyrinėtojai projekto MIDAS tinklaraščio įraše.
Mokslininkai seniai įtarė, kad taip įvyks
Jau keletą metų mokslininkai teigė, kad ledkalnis nutrūks nuo Larseno C ledo šelfo, dėl galimų pasaulinio atšilimo pasekmių. Įtrūkimas pirmą kartą aptiktas 2011 m.
Anot MIDIAN projekto vadovo prof. Adriano Luckmano trečias pagal dydį istorijoje ledkalnis, per trumpą laiką stipriai nepasikeis, bet gali judėti kartu su vėju ir srovėmis.
„Ledkalnis yra vienas didžiausių, kada nors užfiksuotų ledkalnių ir jo pokyčius sunku nuspėti, jis gali likti vientisas, bet labiau tikėtina, kad jis lūš į fragmentus”, – sakė A. Luckmanas trečiadienį pareiškime.
Kažkuri ledo dalis šioje teritorijoje gali išlikti dešimtmečius, o ledkalnio dalys gali nuplaukti į šiaurės šiltesnius vandenis.
Dr Martin O'Leary, glaciologas ir projekto "MIDAS" komandos narys, sakė, kad atskilimas palieka ledo šelfą pažeidžiamą.
„Nors tai yra natūralus įvykis ir mes nežinome jokios sąsajos su žmogaus sukeltomis klimato kaitos problemomis, tačiau toks įvykis kelia likusiam ledo šelfui pavojų", – O'Leary sakė trečiadienio pareiškime.
