„Gerbiamiems merams nuo 2015 metų jau sakau, kad pirmiausia teisingai perskirstytas lėšas jie turi galimybę perskirstyti žmonėms, jeigu jie atsiranda vienokioje ar kitokioje sunkesnėje padėtyje. Įstatymuose dėl socialinių išmokų yra nurodyta, kad, jeigu pajamos viršija iki 20 proc. (VRP – red.), savivaldybė, Tarybos sprendimu, gali priimti sprendimą tai šeimai teikti socialines išmokas“, – interviu „Žinių radijui“ kalbėjo A. Pabedinskienė.
Ji nurodė, kad tokių sprendimų nebuvo labai daug, bet, nurodo ministrė, savivaldybės tikrai turi instrumentą pagelbėti tokiems žmonėms.
„Vietos valdžia to nepasidaro, nes tai yra savarankiška funkcija, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija gali teikti tik rekomendacinio pobūdžio siūlymus. Savivaldos įstatyme numatyta, kad biudžeto asignavimus savivaldybė skirstosi pagal savo reikmes“, – kalbėjo ministrė.
A. Pabedinskienė taip pat sukritikavo savivaldybes, kurios, anot jos, socialinės srities nelaiko prioritetu:
„Vilniaus vicemeras ponas Paluckas labai aiškiai pasakė, kad įstatymai jiems neleidžia (skirti pašalpų – red.). Įstatymas leidžia, nereikia klaidinti žmonių – tam ir yra savivalda ir savarankiška jų funkcija, kad jie kiekvieną žmogų matytų, jaustų, apčiupinėtų ir jam padėtų“, – kalbėjo ministrė.
Sudėtinga procedūrą
Pylos iš ministrės gavęs G. Paluckas pabrėžė, kad savivaldybės tarybos sprendimai negali prieštarauti įstatymams, kurie numato konkrečius aspektus, kada žmogus gali gauti pašalpą, o kada ne:
„Galiausiai žmogus ateina į savivaldybės instituciją ir Socialinės paramos centrą, kuris vadovaujasi tarybos sprendimais ir įstatymais, o Tarybos sprendimai negali prieštarauti įstatymams. Jeigu įstatyme parašyta, kad socialinę piniginę paramą, taip vadinamą šalpą, pensiją ar išmoką, gali gauti asmenys, kurių pajamos neviršija 1 VRP – 102 eurų – vadinasi, tą šalpos pensiją ir gali gauti tik tie asmenys.
Vienkartinę išmoką papildomai gali gauti ir kiti asmenys, dėl kurių sprendimą yra priėmusi savivaldybės taryba. Savivaldybės taryba yra padidinusi pajamų lubas iki 153 eurų – 1,5 VRP , vienkartines išmokas yra padidinusi nuo vienos iki trijų galimų šalpų per metus , o išmokos dydį yra padidinusi penkis kartus iki 1600 (eurų – red.)“, – kalbėjo jis.
Vicemero teigimu, savivaldybė tik teoriškai gali padalinti pinigų labiausiai skurstantiems, tačiau sunkiausiai gyvenančius žmones reikėtų automatiškai remti, o ne padaryti juos priklausomus nuo savivaldybės darbuotojų geranoriškumo.
„Vienkartinės išmokos priklauso nuo specialios komisijos – kiekvienas atvejis nagrinėjamas atskirai, tiriama gyvenamoji būklė, įvertinama, kam tų pinigų reikia – tai yra imlus laikui darbas, ir tai vargina tuos žmones. Tas dalykas nėra toks paprastas ir elementarus. Tuo tarpu tam, kad galėtume periodiškai mokėti pinigus, tam reikalingas įstatymo pakeitimas, kuris padidintų VRP bent jau pusantro karto, o šiaip aš rekomenduočiau didinti du kartus, nes šiaip tai yra absurdas – iš 102 eurų žmonės neišgyvena“, – nurodė G. Paluckas.
Vicemeras pabrėžia, kad išskirtiniais atvejais savivaldybė per metus vienam asmeniui gali suteikti iki 5 tūkst. eurų paramos, bet ją gauti, pažymi jis, labai sunku, o ir žmonės nelinkę prašyti pagalbos – niekam nesmagu eiti ištiesus ranką į savivaldybę. Todėl, anot G. Palucko, reikėtų tiesiog įstatymu padidinti valstybės remiamų dydį – ir ne iki 11 ar 117 eurų, kaip siūlo A. Pabedinskienė, o bent pusantro karto.
SADM duomenimis, vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam socialinės pašalpos gavėjui 2015 m. Lietuvoje siekė 58,2 euro, o 2016 m. pirmą ketvirtį – 57,2 euro. Vidutiniškai per vieną 2016 metų pirmojo ketvirčio mėnesį socialinę pašalpą gavo 103,4 tūkst. asmenų – 3,6 proc. visų Lietuvos gyventojų.
Socialinė pašalpa priklauso tais atvejais, kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės už VRP, kurio dydis – 102 Eur vienam asmeniui.
