Jis priminė, kad šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinti 533 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai, mirė 7 žmonės.
Ligoninėse hospitalizuoti 104 COVID-19 sergantys asmenys, iš kurių – 19 atvejų yra sunkūs, o vienas yra ypač sunkus, jam reikalingas gydymas su deguonies kaukėmis.
Koronaviruso infekcija yra diagnozuota 64 medikams, dar 263 jų yra izoliuota.
Kaip antradienį informavo vyriausioji šalies epidemiologė, medikų sergamumas bendroje statistikoje sudaro apie 12 proc.
Vis dėlto į klausimą, kada medikai galėtų būti tikrinami masiškai, ministras negalėjo pasakyti.
„Tas klausimas nelabai aiškus yra – ką reiškia masiškai? Ar kai kurių įsivaizdavimu visi turėtų būti kas antrą dieną tiriami? Tai tam nėra tokių nei techninių, nei fizinių galimybių, pirmiausia turi būti tiriami tie, kuriems pasireiškia bent vienas simptomas, kurie dirba toje aplinkoje, bet tai yra vadovo teisė susidėlioti sekas, nuspręsti, ką pirmiausia reikėtų tirti, o kas gali palaukti", – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo ministras.
Taip pat jis pabrėžė, kad mirusių asmenų tyrimai bus prioritetas, kad artimiesiems nereikėtų laukti.
Anot A. Verygos, nors reagentų siuntos į šalį jau atvyko, tam turi atitinkamai pasiruošti ir laboratorijos.
„Kol kas laboratorijos dirba dideliu apkrovimu. Reikia suprasti, kad čia ne tik reagentų klausimas, tų pačių laborantų, kurie įrangą turi prižiūrėti, su ja gali dirbti. Jų gi nepadaugėjo, net jei mes nupirkome daugiau reagentų, mašinų. Su nauja įranga reikia išmokti dirbti. Tuos pačius reagentus gavus irgi reikia laiko laboratorijai pasitikrinti, prisitaikyti. Patys laborantai patys turbūt geriau pasakytų, kodėl gavus reagentus tyrimų skaičius stipriai neišauga “, – kalbėjo ministras.
Rizika „iškristi" medikams
Paklaustas, ar nesibaiminama, kad medikams „iškritus" galima pritrūkti gydančių rankų, A. Veryga patikino, kad tokia rizika visada išlieka.
„Todėl ir sakome, kad įstaigos turi pasiruošti, išsidėlioti srautus, pamainas, kad įvykus tokiam viruso išplitimui ir „iškritus" medikams būtų kam juos pakeisti, būtų atskiriami pacientų srautai", – sakė jis.
Kartu ministras patikino, kad lovų trūkumo kol kas nėra nė vienoje įstaigoje.
„Lovų apkrovimas nėra pasiekęs kritinio lygio. Kiekvieno regiono įstaigos turėtų žinoti, ką daryti tokiu atveju, kaip perskirstyti pacientus, jei nebetilptų. Kol kas nė viena gydymo įstaiga nėra perkrauta pacientais", – sakė A. Veryga.
Supaprastins algoritmą
Ministras antradienį pranešė, kad bus supaprastintas algoritmas, kada asmenį laikyti pasveikusiu nuo koronaviruso. Anot jo, viena tokių praktikų ir tvarkų yra laikyti žmogų pasveikusiu net ir be testo atlikimo, praėjus daugiau nei mėnesiui po užsikrėtimo, jeigu asmeniui nėra jokių simptomų.
„Net jeigu testas ir neatliekamas, bet praėjus 37 dienoms po užfiksuoto užsikrėtimo, jeigu asmeniui nebėra jokių ligos simptomų, jis automatiškai laikomas pasveikusiu, bet tai yra ilgas laikotarpis“, – teigė A. Veryga.
Pasak ministro, prioritetas teikiamas tiems, kuriems reikia ligą diagnozuoti.
„Mes prioritetą teikiam tiems, kuriems reikia ligą išaiškinti“, – tvirtino sveikatos apsaugos ministras. Šiuo metu, kad būtų patvirtinta, jog viruso organizme nebėra, būtina du kartus atlikti tyrimus dėl koronaviruso ir šie turi parodyti neigiamus rezultatus.
Daugiau tyrimų ir mokymai darbuotojams
Ministras informavo, kad įsibėgėja tyrimų atlikimas, įsijungia privačios laboratorijos. Anksčiau Visuomenės informavimo grupei vadovaujantis premjero patarėjas Giedrius Surplys informavo, kad tyrimus dėl koronaviruso planuojama atlikti iš viso dvylikoje laboratorijų.
Ministro teigimu, visos numatytos laboratorijos neinstaliavus papildomos technikos galėtų atlikti apie 2 500 tyrimų per parą.
A. Veryga priminė, kad pradeda veikti karščiavimo klinikos, pradedami mokymai medikams.
„Pradedami mokymai medikams, jie bus mokami įvertinti pacientų būklę, naudoti dirbtinės plaučių ventiliacijos įrangą. Jei turėtume didelį protrūkį, ne tik reanimatologams, ir kitiems medikams gali tekti ja naudotis, jei turėtų mokėti ja naudotis“, – kalbėjo A. Veryga.
Mokymai bus organizuojami bendradarbiaujant su UAB Krizių tyrimo centru, specialistai iš didžiųjų ligoninių – LSMU ligoninės Kauno klinikų, VU ligoninės Santaros klinikų, Klaipėdos universitetinės ligoninės, Respublikinės Šiaulių ligoninės ir Respublikinės Panevėžio ligoninės – vykdys mokymus dvidešimčiai asmens sveikatos priežiūros įstaigų visoje Lietuvoje.
Iki balandžio 12 d. kiekvienoje iš šių ligoninių turėtų būti apmokyti nemažiau kaip po 80 gydytojų ir slaugytojų. Nuotolinių mokymų metu jie bus apmokomi atlikti pradinį ir nuolatinį standartizuotą paciento būklės vertinimą, pacientų ūmių būklių atpažinimą ir būtinosios medicininės pagalbos teikimą bei pradinių dirbtinės plaučių ventiliacijos principų.
Atsakė į prezidento kritiką
Paklaustas, kaip vertina prezidento pastabas, A. Veryga sutiko, kad visada galima geriau koorodinuoti, daugiau įtraukti institucijų, Vyriausybė tą daro su naujai įsteigtu komitetu.
„Šiaip tai nesiimu vertinti niekaip prezidento pastabų, jis kiekvieną dieną komandos yra informuojamas, ką mes darome ir kaip dirbame. Tikrai yra dalykų, kurie, norėtųsi, kad greičiau ir sklandžiau veiktų. Bet su tokia situacija susidūrėme pirmą kartą, natūralu, kad ne viskas vyksta, kaip norėtųsi“, – į G. Nausėdos kritiką atsakė ministras.
Kviečiame žiūrėti tiesioginės transliacijos įrašą:
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, š Šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriuose šie tyrimai atliekami.
Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų – 533, per vakar dieną ištirti 1389 ėminiai. Bendrai iki šiol iš viso ištirti 11280 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso.
Epidemiologinė situacija pasaulyje
Spaudos konferencijos metu antradienį epidemiologė Loreta Ašoklieenė palygino Lietuvos sergamumą ir su kitomis šalimis.
„Pasaulyje vakar dienos duomenimis turėjome daugiau nei 700 tūkstančius užregistruotų naujojo koronaviruso COVID-19 atvejų, iš 33,5 tūkst. – mirties atvejų. Daugiausiai susirgimų registruota JAV, daugiau kaip 143 tūkst., Italijoje – daugiau 97 tūkst., Kinijoje, kur protrūkis jau yra besibaigiantis – daugiau nei 82 tūkst., Ispanijoje registruota daugiau nei 78 tūkst.", – informavo epidemiologė.
Atitinkamai daugiausiai mirties atvejų registruota Italijoje – daugiau nei 10 tūkst., Ispanijoje – daugiau nei 6 tūkst. Kinijoje buvo registruota daugiau nei 3 tūkst. mirties atvejų.
„Tai yra absoliutūs skaičiai, kad galėtume palyginti, Italija, Ispanija Ispanija išsiskiria pagal sergamumo rodiklius – jis ten siekia daugiau nei 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Kitose šalyse, kaip ir Baltijos valstybėse, sergamumo rodiklis yra daugiau nei 10 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje šios dienos duomenimis jis yra apie 18 atvejų 100 tūkst. gyventojų", – kalbėjo ji.
Palyginimui su Baltijos šalimis – šiuo metu Lietuvoje yra nustatyti 533 koronaviruso atvejai, Estijoje – 679, Latvijoje – 376, pranešė L. Ašoklienė.
Svarbiausia informacija apie koronavirusą
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Pagal kovo 28 d. atnaujintą apibrėžimą, nuo šiol įtariamas COVID infekcijos atvejis apibūdinamas taip: asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus IR 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vietinis plitimas ar plitimas visuomenėje.
ARBA
Asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais IR buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju. Be įtariamų atvejų laboratoriniai tyrimai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atliekami ir šioms tiriamųjų asmenų kategorijoms (šios kategorijos asmenys yra tiriami dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriškai ir tik patvirtinus atvejį apie jį yra pranešama ir pradedamos taikyti atvejo valdymo priemonės):
1) Asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR kuriam būtina hospitalizacija IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
2) Sveikatos priežiūros specialistai.
3) Kiti asmenys, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai. Tikėtinu atveju laikoma: toks atvejis, kurio tyrimas dėl 2019-nCoV yra neaiškus arba kurio tyrimai buvo teigiami atlikus pan-coronavirus vertinimą. Patvirtintas atvejis yra asmuo, kuriam laboratorijoje patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), nepriklausomai nuo klinikos ir simptomų.
SAM įsakymas numato, kad visiems į šalį iš užsienio grįžtantiems asmenims privalomas 14 dienų karantinas.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:
