Nors užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičiai mažėja ir situacija kiek stabilizuojasi, laikinasis ministras akcentuoja, kad dar tikrai negalima kalbėti apie grįžimą į normalų gyvenimą.
„Truputį dar anksti vertinti, kiek bendrai karantinas davė efekto, bet pirmuosius labai nuosaikius optimizmo ženklus jau matome. Matome, kad tikrai sulėtėjo atvejų augimas. Praėjusią savaitę jis dar buvo, bet nebematėme eksponentinio augimo, kada praktiškai kas savaitę dvigubindavosi atvejų skaičiai. Augimas išliko, bet nebebuvo toks greitas. Tai rodo, kad priemonės veikia“, – kalbėjo jis.
Operacijų vadovas pridūrė, kad atvejams nustojus augti ligoninėse gydomų pacientų skaičiai „pasiveja“ tik po geros savaitės.
„Tad gydymo įstaigoms krūvis artimiausią savaitę ar dvi vargu ar sumažės“, – prognozavo A. Veryga.
Kiek laiko būtų tęsiamas karantinas?
Paklaustas apie planus tęsti karantiną ministras teigė, kad kol kas tikslių terminų nėra numatyta, tačiau užsiminė, kad greičiausiai būtų kalbama apie kelias savaites.
„Kiek tiksliai, nedrįsčiau prognozuoti, nes dėl to apsispręs Vyriausybė. Bet iš principo tokį siūlymą pratęsimo tikrai teiksim. Nes iki sugrįžimo į stabilią situaciją dar tikrai yra toloka“, – kalbėjo jis.
Visgi A. Veryga tikino, kad kol kas didesnių suvaržymų svarstyti neplanuojama.
„Aišku, vyksta įdomi diskusija aplinkui analizuojant, kokios priemonės yra pritaikytos. Štai matome, kad latviai pritaikė dideliems prekybos centrams tam tikrus apribojimus savaitgalį, bet kol kas labai detalių siūlymų nėra“, – aiškino operacijų vadovas.
Įtempta situacija ligoninėse
Toliau nemažėja į gydymo įstaigas guldomų sergantieji Covid-19. Ministras neslėpė, kad situacija dėl lovų jiems gydyti yra įtempta.
„Su lovomis yra labai įtempta situacija. Ką reikėtų vėlgi suprasti ir žinoti, tai bendrai lovų skaičius, kurį galima būtų panaudoti covidiniams pacientams gydyti, Lietuvoje yra nemažas. Tačiau vien lovos neužtenka, reikia ir kad medikai toje gydymo įstaigoje nesirgtų.
Be to, tai sukeliama ir nepageidaujamas pasekmes: kai išplečiamos covidinės lovos, ten planiškai nebeguldomi kiti pacientai“, – priminė laikinasis ministras.
Lovų skaičius – ne guminis
A. Veryga sutiko, kad bet kuriuo atveju lovų rezervas nėra guminis, tačiau teigė, kad į klausimą, ar jų nepritrūks, nėra labai paprasta atsakyti.
„Tai labai priklauso nuo kelių aplinkybių. Pirmiausia, kiek patys medikai bus sveiki ir nesirgs, galės dirbti tose įstaigose, kurios ir šiandien yra perorganizuojamos. To nuspėti niekaip negalime.
Tačiau bendrąja prasme planinių lovų yra apie 6 tūkst., kurios naudojamos kitoms ligoms gydyti. Covid-19 ligonių šiuo metu turime virš 1 tūkst., tai reiškia kad dalis tų planinių lovų gali būti perorganizuota, bet, kaip minėjau, tai labai nepageidautinas dalykas, nes tai reiškia, kad kiti pacientai nebus planines tvarka guldomi į tas ligonines“, – pabrėžė jis.
Dėl planinių paslaugų kasame sau duobę?
Moksliniai tyrimai rodo, kad sergantieji vėžiu, jei jie atideda operaciją bent 3 ar 6 mėnesiams, tikimybė, kad ilgiau gyvens, sumažėja 19 ar 43 proc., jei kalbama apie metus.
Taigi, jei pacientas galėjo gyventi 10 metų, tai atidėjus operacijų pusmečiui, gyvens apie 5 metus.
Ar atsisakydami planinių paslaugų ar jas bent labai sumažinant nekasam sau duobės?
„Be abejo, kad kasam, bet mes neturime pasirinkimo, o ką mums daryti tokioje situacijoje? Supraskime, kad ūmiai sukarščiavęs ir pradėjęs dusti pacientas yra vežamas į ligoninę ir dažniausiai greitosios pagalbos automobiliu ir yra guldomas ir gydomas iš karto.
Tuo metu pacientai, kurie dabar dar ir nesiskundžia niekuo, tačiau ateina į profilaktinį patikrinimą, jiems liga tampa labiau užleista, vėliau nustatoma. Tai šitos pasekmės pasivys vėliau. Bet mes neturime pasirinkimo, negalime iš kažkur paimti papildomai medikų, kurie visus tuos pačius pacientus gydytų dėl lėtinių ligų. Kas tai bebūtų – onkologinės ar širdies-kraujagyslių ligos“, – aiškino A. Veryga.
Jis neslėpė, kad ištekliai yra tokie, kokie yra ir įstaigas pertvarkius į pagalbą covidiniams pacientams iš tikrųjų pagalba kitiems pacientams tampa ribota.
„Privalome tai suprasti, o neskleisti, kaip daro kai kurie visuomenės nariai, sąmokslo teorijų, nepasakoti, kad nieko čia nėra, o padėti vienas kitam, kad situacija būtų kuo greičiau suvaldyta ir gydymo įstaigos galėtų grįžti normalų režimą“, – pabrėžė laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas einantis A. Veryga.
Daugiau nei 1 tūkst. atvejų
Per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti 1152 nauji Covid-19 ligos atvejai, nuo koronaviruso mirė aštuoni žmonės, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Dėl kitų priežasčių mirė 3 užsikrėtusieji. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 285 žmonės, dėl kitų priežasčių – 111 užsikrėtusysis.
Lietuvos ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 1359 žmonės, 100 iš jų – reanimacijoje, su deguonies kaukėmis gydomi 641 pacientai, 61 žmogui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 35 tūkst. 911 asmenų, 27 tūkst. 633 asmenys, 7882 – pasveiko.
Izoliacijoje šiuo metu yra 100 tūkst. 553 asmenys. Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 472 įvežtiniai atvejai.
Sekmadienį ištirti 4458 ėminiai dėl koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 mln. 187 tūkst. 674.
Gydytojas pataria, kaip dėvėti kaukę:
