G. Nausėda pirmadienį su Sveikatos ekspertų tarybos nariais aptarė Covid-19 testavimo strategiją. Tarybos nariai prezidentui pristatė siūlymus dėl šiuo metu taikomos Covid-19 testavimo strategijos tobulinimo.
„Virusas mutuoja gana greitai“, – žurnalistams pirmadienį prezidentūroje sakė Vilniaus universiteto vicerektorė profesorė Edita Sužiedėlienė.
„Tikrai visi žinome, kad viruso evoliucija vyksta sparčiai ir pastaruoju metu kaupiasi informacija apie viruso mutacijas svarbiose viruso molekulėse, kurios yra kritinės viruso sąveikai su žmogaus ląstelių receptoriais“, – pridūrė ji.
Būtent todėl sveikatos ekspertų grupė akcentuoja, kad būtina stebėti viruso evoliuciją Lietuvos populiacijoje ir atlikti tyrimus.
„[Būtina tirti] plataus masto viruso genomo sekos kaitą, identifikuojant mutacijų profilius ir įvertinant, ar tos mutacijos gali turėti diagnostikos tikslumui. <...>
Tai yra tyrimas, į kurį turėtų įsitraukti mokslininkų pajėgos, Lietuvos mokslo centrai, kuriuose galima atlikti genomų analizę. Dabar Lietuva yra į tarptautinę viruso mutacijų duomenų bazę yra patalpinusi tik keliasdešimt sekų.
To toli gražu nepakanka, ypač turint omeny, koks dabar aktyvus pandemijos vystymosi etapas. Galima tikėtis, kad virusas greitai evoliucionuoja, todėl reikėtų paspartinti tokius tyrimus“, – rekomendavo E. Sužiedėlienė.
Karantinas padeda
Profesorė pripažįsta, kad pamažu matyti epidemijos lėtėjimas dėl Lietuvoje taikomo karantino.
„Kol kas reikėtų stebėti, kaip ta dinamika artimiausią savaitę ar artimiausiomis savaitėmis keisis. Tada tikslinga bus daryti sprendimus dėl karantino priemonių ar priemonių mažinimo“, – sakė E. Sužiedėlienė.
Ji pastebi, kad visuomenė kol kas atsakingai laikosi būtinų karantino sąlygų, bet primena, kad auksinė saugumo taisyklė susideda iš trijų dedamųjų – atstumo laikymosi, higienos priemonių naudojimo bei apsauginių kaukių dėvėjimo.
Galima užsikrėsti keliomis viruso atmainomis
Koronaviruso genomo tyrimą atliekantys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai nustatė, jog pirmosios ir antrosios bangos sukėlėjai skiriasi, vienu metu įmanoma užsikrėsti keliomis koronaviruso atmainomis.
„Viename mėginyje netikėtai radome bent du skirtingus viruso variantus. Tai rodo, kad asmuo, užsikrėtęs koronavirusu, gali juo užsikrėsti ir dar kartą. Tikėtina, kad toks dvigubas užsikrėtimas gali apsunkinti ligos eigą, sukelti didesnes organizmo pažaidas“, – universiteto pranešime cituojamas LSMU doktorantas Lukas Žemaitis, vykdantis viruso genomo tyrimus.
Kita šio projekto mokslininkė, Kembridžo universiteto doktorantė, virusologijos skyriaus bioinformatikė Ingrida Olendraitė sako, jog Europoje sparčiai plinta viruso mutacija, kurios dėka virusas, kaip manoma, lengviau patenka į ląstelę.
„Dar pavasarį atkreiptas dėmesys į Europoje ir Kinijoje plintantį viruso variantą, kuris turi vieną amino rūgšties pokytį: D amino rūgštį pakeičia G amino rūgštimi, ši viruso mutacija sparčiai pradėjo dominuoti Europoje, o vėliau JAV, Kanadoje ir Australijoje“, – sakė ji.
Pasak mokslininkės, pirmosios bangos mėginiuose D amino rūgšties variantą turėjo 93 proc. mėginių, tačiau tiriant antrosios bangos viruso genomą, juose rasta vien G mutacija.
