Finansų ministerijos siūlymas nuo 2012 m. nebeišduoti verslo liudijimų kaimo turizmo paslaugoms teikti yra nepriimtinas ir dalį kaimo turizmo sodybų sužlugdysiantis sumanymas. Įregistravę individualią veiklą kaimo turizmo sodybų savininkai turėtų mokėti dvigubai didesnius mokesčius nei iki šiol.
„Ministerija kaip alternatyvą verslo liudijimams siūlo registruoti individualią veiklą pagal pažymą. Vyriausybė taip ketina suvienodinti reikalavimus pagal verslo liudijimą besiverčiantiems gyventojams ir įmonėms. Netekus galimybės dirbti įsigijus verslo liudijimus, kaimo turizmo verslas patirs nuostolių dėl padidėjusių mokesčių taikymo, apsunkintos apskaitos“, – teigė Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) prezidentas Linas Žabaliūnas.
LKTA narių apklausa parodė, kad 97 proc. apklaustųjų kaimo turizmo verslą vykdo, įsigiję verslo liudijimą. Kaimo turizmas šalyje gyvuoja tik vasarą, todėl 40 proc. apklaustųjų tuo užsiima ir verslo liudijimą išsiperka iki 5 mėn. per metus. Nors lankytojų sulaukiama tik 2–3 mėnesius per metus, tačiau likusį laiką reikia prižiūrėti teritorijas, šildyti pastatus.
Daugumoje kaimo turizmo sodybų dirba visa šeima, todėl gautas pajamas dalinasi visi šeimos nariai, paprastai 3–4 žmonės. Nustatant pajamas vienam šeimos nariui pagal bendrą pajamų dydį, vienam šeimos nariui tenka tik vidutinis pajamų dydis, apie 2500 Lt per mėnesį, neatskaičius sąnaudų.
Dauguma apklaustųjų LKTA narių užsiimti kaimo turizmu be verslo liudijimo nenorėtų ir siūlo įvesti diferencijavimą, atsižvelgiant į verslo apimtis, o ne radikaliai atimti galimybę verstis su verslo liudijimais. „Kaimo turizmas yra pagrindinis verslas tik 10–15 proc. sodybų savininkų, visiems kitiems tai yra papildomo uždarbio galimybė. Alternatyvūs verslai kaime yra išsigelbėjimas ūkininkaujantiems nepalankiose teritorijose ir galimybė užsidirbti bei išlaikyti šeimą“, – pažymi L. Žabaliūnas. Priede pateikti skaičiavimai, kurie parodo, kad kaimo turizmo plėtotojams mokesčius planuojama padidinti daugiau nei dvigubai.
Kaimo gyventojai sunkiai priima naujoves, jiems kyla daug baimių, o dirbami su verslo liudijimais jie susiduria su mažesniais biurokratiniais reikalavimais.
Asociacija siūlo palikti galimybę dirbti su verslo liudijimu siūlantiems kaimo turizmo bei nakvynės ir pusryčių paslaugas, taip pat plaukiojimui nenaudojamuose laivuose ir keltuose. Taip pat prašoma neatimti galimybės įrašyti šeimos narius į verslo liudijimą ir leisti šias paslaugas teikti juridiniams asmenims.
„Jeigu vis tiek bus nutarta panaikinti verslo liudijimus kaimo turizmo paslaugoms, siūlytume to nedaryti staiga, per pereinamąjį laikotarpį surengti mokomuosius seminarus, paaiškinti mokesčių apskaitos niuansus“, – siūlė L. Žabaliūnas.
Iki šių metų pabaigos galios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo lengvata apgyvendinimo paslaugoms. Dabar už šias paslaugas mokamas 9 proc. PVM, o iki 2009 metų buvo taikomas 5 proc. PVM.
„Tikimės, kad šių lengvatų nebus atsisakyta. Daugumos sodybų pajamos neviršija 100 tūkst. litų per metus, todėl jos neprivalo registruotis PVM mokėtojomis. Tačiau PVM privalo mokėti sodybos, kurios yra gavusios Europos Sąjungos paramą.
Patirtis rodo, kad atsisakius PVM lengvatų, sumažėja pajamos ir atitinkamai surenkama mažiau mokesčių į valstybės biudžetą. Pavyzdžiui, per 2011 m. pirmąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, viešbučiai iš viso sumokėjo 28 proc. daugiau mokesčių, tarp jų PVM – net 70 proc. daugiau nei 2010 metais, kai negaliojo lengvata (2011 m. – 3,8 mln. Lt PVM, 2010 m. – 2,2 mln. Lt PVM)“, – pažymėjo L. Žabaliūnas.
LKTA prašo pratęsti lengvatinio PVM tarifo taikymą ir atleisti nuo PSD įmokų mokėjimo neįgaliuosius ir senatvės pensininkus bei palikti galimybę dirbti su verslo liudijimu.
