Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ketvirtadienį nepaskelbė sprendimo kalėti nuteisto ir nuo bausmės pasislėpusio verslininko Sergejaus Rachinšteino baudžiamojoje byloje.
Trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad teisės normų taikymas šioje byloje svarbus teismų praktikai formuoti, todėl ji perduodama išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.
„Teismas atkreipia dėmesį į senaties, bendrininkavimo instituto taikymą, kolegija kelia klausimą dėl apgaulingos apskaitos baigtumo momento nustatymo kriterijų“, - sakė teisėjas Aurelijus Gutauskas.
Teisėjai šioje byloje taip pat atkreipė dėmesį į kaltinimo keitimą.
LAT teisėjų kolegija iš viso nagrinėjo devynis kasacinius skundus dėl nuosprendžio sukčiavimo byloje.
„Kaltinimas sveikina tokį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą, nes pagal byloje susiklosčiusią situaciją kaltinimo keitimo procedūros buvo pirmą kartą nagrinėjamos Lietuvos baudžiamojo proceso praktikoje. Kaltinimo keitimą apeliacinėje instancijoje nagrinėjo Konstitucinis Teismas, todėl visiškai natūralu, kad ir Aukščiausiasis Teismas turės pasisakyti dėl tokio procesinio instituto teisingo ir pagrįsto taikymo“, - BNS sakė kaltintojas šioje byloje Vilniaus apylinkės prokuroras Vytautas Kukaitis.
Jis teigia, kad įrodymų priimtinumo ir leistinimo aplinkybės, organizatoriaus, bendrininko vaidmuo PVM sukčiavimo bylose bus reikšmingas visai būsimai teismų praktikai.
Pasislėpė nuo bausmės?
Valstybė disponuoja daugiau nei 2 mln. litų (579 tūkst. 240 eurų), kurie areštuoti. Po galutinio teismo sprendimo bus išspręstas klausimas, ar ši suma pateks į valstybės biudžetą.
Prokuroras anksčiau prašė atmesti visų nuteistųjų skundus ir palikti apygardos teismo nuosprendį.
„Byloje turime tris kaltinamuosius aktus, nuo kurių gintis - ar padarius nusikaltimą veiką vienoje grupėje, ar veikiant aštuonių sudėčių skirtingose grupėse“, - yra sakęs S.Rachinšteino advokatas Andrius Baranskis.
Jo manymu, LAT turi pasakyti, kiek kartų galima keisti kaltinimą byloje.
Pernai gruodžio 30 dieną Vilniaus apygardos teismas S. Rachinšteiną pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir nuteisė kalėti pustrečių metų. Nuosprendis įsiteisėjo nuo jo paskelbimo.
Skelbiant nuosprendį pernai gruodžio 30 dieną Vilniaus apygardos teisme S.Rachinšteinas nedalyvavo, manoma, kad jau tuo metu jis buvo išvykęs iš Lietuvos. Jeigu pasitvirtins versija, kad nuteistasis pasislėpė nuo bausmės, pareigūnai nuosprendžiui įvykdyti jo galės ieškoti dar 15 metų - tokią trukmę numato įstatymas.
Vasario 6 dieną Vilniaus apygardos teismas išdavė Europos arešto orderį iš Lietuvos išvykusiam sukčiavimo byloje nuteistam milijonieriui. Po šio sprendimo S.Rachinšteinas turėtų būti perduotas Lietuvai, jei atvyks į kurią nors kitą Europos Sąjungos valstybę.
Įmones kūrė valkatų ir benamių vardu
S.Rachinšteinas taip pat yra įtariamasis kitoje sukčiavimo byloje, joje jis buvo sulaikytas pernai kovo mėnesį, teismas netrukus jį leido suimti. Tačiau suimtojo skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad verslininkas turi būti paleistas nedelsiant, apylinkės teismo nutartis dėl suėmimo dviem mėnesiams panaikinta.
Lietuvos teisėsauga dėl ieškomo nuteisto verslininko kreipėsi į Tailando, kuriame jis buvo pastebėtas, teisėsaugą.
S.Rachinšteinas teistas už tai, kad valkatų ir benamių vardu buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį galėjo legalizuoti apie 10 mln. litų (2 mln. 896 tūkst. 200 eurų) ir pasisavinti 1,5 mln. litų (434 tūkst. 430 eurų) pridėtinės vertės mokesčio. 2011 metų gruodį apylinkės teismas visus asmenis išteisino, manydamas, kad prokurorai neįrodė, kad kaltinamieji įvykdė nusikaltimus.
Bylą dėl 2000-2004 metais įvykdytų nusikaltimų pagal proceso dalyvių skundus apeliacine tvarka nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas ir paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį.
Pasak šio teismo, S.Rachinšteinas ir organizavo, ir vadovavo šioms grupėms bei koordinavo grupių narių veiksmus, paskirstė vaidmenis, keitė bendrovių statytinius direktorius ir buhalterius. Be to, organizuotoje grupėje klastojo dokumentus, apgaulingai tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.
Teismas skirdamas bausmes padarė išvadą, kad kaltinamiesiems turi būti skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, nes nusikalstama veika truko ilgai, buvo suburta itin sudėtingo mechanizmo asmenų grupė. Taip pat valstybei padaryta didelė žala - išvengta PVM turtinės prievolės.
