Lietuvoje net 15 švenčių paskelbtos valstybinėmis, vadinasi, ir nedarbo dienomis. Tai – Naujieji metai, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Velykos, Gegužės 1-oji, Motinos diena, Tėvo diena, Joninės, karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, Žolinė, Vėlinės bei Kalėdos.
Jei visi švęs, kas dirbs?
Lietuvos darbdavių konfederacijos direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis mano, kad beveik dvi savaitės nedarbo dienų – turint omeny kitų šalių pavyzdžius – per daug.
„Lietuvoje mes jų turime 15, tokių nedarbo dienų, pavyzdžiui, Vokietijoje ar JAV jų yra 10. Turime tokių švenčių, kur nežinia, kodėl mes jas švenčiame – Joninės, Tėvo diena, Motinos diena, ta pati Žolinė. Didesnei daliai visuomenės tai yra laisva diena, bet tam žmonės turi atostogas ir jas galėtų susidėlioti. Vasara, geras metas, galima pasiimti atostogų ir jas praleisti prasmingai. Šitokia diena, aš sakyčiau, savaitė su dviem pirmadieniais, nepriduoda jokio produktyvumo ir sustabdo tam tikrų įmonių procesus. Mažai darbdavių savo žmones tą dieną išleidžia, nes supranta, kad darbo jokio nebus“, - tv3.lt sakė V. Levickis.
Pragmatiškai situaciją vertinantis V. Levickis tvirtina, kad papildomi laisvadieniai paprasčiausiai atneša nuostolius šalies verslui ir smukdo algų augimą.
„Mes per tas dienas nesukuriame produkto, paslaugos, neuždirbame pinigų, tačiau darbuotojams įmonės vis teik turi sumokėti. Natūralu, kad tai yra verslo sąnaudos nemažos. Kita vertus, nekuriant produkto, mažinama galimybė kelti atlyginimus. Jeigu darbuotojui išleidi pinigus, kai jis tau nieko neuždirba, negali visą laiką taip daryti. Įvertinant tai, kad mes Lietuvoje apskritai turime didelį atotrūkį tarp produktyvumo ir atlyginimo jau dabar, tai reiškia, kad tas klausimas dar labiau paaštrėja“, - kalbėjo V. Levickis.
Daugiau poilsio – daugiau laimingų darbuotojų
Tuo tarpu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas teigia, jog laisvadieniai kaip tik skatina darbingumą, nes darbuotojai turi laiko atsikvėpti.
„Bet koks papildomas poilsis šiuolaikiniam žmogui yra gerai, tai daug sveikiau visuomenei, nei galvoti siaurai iš darbdavio pusės, kad papildomą valandą nebus žmogaus. Papildomos laisvos dvi ar trys dienos nepakeičia žmonių algų. Manau, kad žmogus, jeigu jis pailsės ir pabus su šeima, bus labiau darbingas ir darbdaviui gali būti naudingiau. Poilsis nėra savaime blogis“, - tv3.lt kalbėjo T. Tomilinas.
Seimo narys prisimena anksčiau galiojusią praktiką, kai tarp laisvadienių įsiterpusi darbo diena taip pat būdavo paverčiama laisvadieniu, už kurį darbuotojai atidirbdavo vėliau. Nors Seime kol kas nėra svarstymų grąžinti buvusią tvarką, T. Tomilinas atvirauja, jog tokiai iniciatyvai, jei tik ji atsirastų, jis pritartų.
Psichologas Edvardas Šidlauskas pastebi, kad grįžti į darbą po papildomo laisvadienio – visuomet diskomfortas. Tačiau, anot psichologo, prastas jausmas grįžus į darbą dažniausiai kamuoja tik savo veiklos nemėgstančius žmones.
„Tokie žmonės visada džiaugsis gavę progą iš darbo ištrūkti ir jaus kančią, kai reikia į jį grįžti. Jeigu žmogui patinka jo veikla, tai jo neliečia tokios problemos. Daugiausiai kalbame apie dirbančius už minimalią algą neapkenčiamą darbą. Tai jiems sprendimas ne poilsio dienų skaičius, o algos ir gyvenimo lygio kėlimas“, - tv3.lt sakė E. Šidlauskas.