Atostogaujantį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą pavaduojantis teisingumo ministras Elvinas Jankevičius trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu teigė, jog COVID-19 atvejų skaičius tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje auga. Anot jo, dėl to ir reikia imtis veiksmų.
„Situacija tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje eina blogyn, susirgimų skaičius didėja. Tai siekiant apsaugoti mūsų Lietuvos žmones nuo šio pavojingo viruso, siekiant apsaugoti mūsų ekonomiką, aiškiai siunčiant verslui žinią, kad mes jų neuždarinėsime ir neribosime, prašysime ir reikalausime visuomenės dėvėti kaukes“, – kalbėjo ministras.
Kaukės nebus privalomos viešojo maitinimo vietose bei kultūros ir sporto renginiuose, tačiau, pasak ministro Žygimanto Vaičiūno, privaloma laikytis saugių atstumų: „Nustatyti pakankamai griežti reikalavimai atstumų ir tų reikalavimų turi būti laikomąsi. Bus prižiūrima ir griežtinama atstumų laikymosi kontrolė.“
Kol kas kaukės nėra grąžinamos į įstaigas, tačiau Ž. Vaičiūnas sakė, kad tokie sprendimai galimi ateityje, jei epidemiologinė situacija blogės: „Prie kaukių grąžinimo einama laipsniškai, kalbant apie įstaigas, organizacijas, tokio reikalavimo nebus, bet taip pat planuojama įvesti, jei situacija keisis.“
Asociacijos vadovė: „Privalomumas psichologiškai veikia žmones“
Kaip tv3.lt teigė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Ližaitytė, privalomos kaukės dar nėra didžiausia blogybė. Kur kas blogiau yra sienų uždarymas ar kitos griežtos priemonės, kurių Lietuva ėmėsi nuo kovo vidurio, tačiau tas privalomumas stabdo žmones ir jų vartojimą.
„Tas privalomumas psichologiškai veikia žmones. Privalomas kaukės dėvėjimas riboja vartojimą ir paveikia žmonių sprendimus judėti toliau. Jiems vėl kyla baimė.
Žmonės keičia savo atostogų planus. Kaukės juos stabdo, nes sunkiai įsivaizduojamos atostogos su kauke ant burnos.
Manau, kad tai yra tie neigiami aspektai, kurie šiuo metu yra neišvengiami. Kitaip mes nesuvaldysime situacijos“, – kalbėjo direktorė.
Pasak E. Ližaitytės, karantino ribojimų pasekmes turizmo sektorius jaučia iki šiol, o situaciją dar labiau aštrina nežinia dėl antrosios bangos.
„Turizmo verslas dar neišlipęs iš duobės. Nežinome, ar čia dar pirmoji banga nepasibaigusi, ar jau priartėjo antroji.
Jei tai vėl pereis prie masiško sienų uždarymo – tai tikrai turėsime labai liūdnas pasekmes“, – sakė pašnekovė.
Asociacijos vadovė E. Ližaitytė taip pat pastebi, kad sąrašas šalių, iš kurių ir į kurias taikomi ribojimai – tik ilgėja ir prognozuoja, kad dar ilgės. Ji pažymėjo, kad privalomas karantinas ir saviizoliacija labai stabdo turizmą.
Pasaulio statistinė duomenų bazė „Start Global“ birželio mėnesį paskelbė duomenis dėl viešbučių užimtumo ir pajamų, kurie Lietuvos taip pat nedžiugino.
„Birželio mėnesio duomenimis, pajamų kritimas Lietuvoje buvo apie 96 proc. palyginus su praėjusiais metais. Užimtumas krito apie 90 proc. Vidutiniškai birželis sostinės viešbučiuose buvo užpildytas apie 10 proc., o visos Lietuvos mastu – apie 16 proc.“, – prisiminė E. Ližaitytė.
Verslininkai antram etapui yra pasirengę: prašo Vyriausybės tik visko neuždaryti
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad verslai jau persitvarkė, todėl kaukes tikrai visi nešios, saugosis, tačiau Vyriausybė negali vėl visko uždaryti.
„Jau esame pasirengę šiam etapui. Jei kaukių reikia – mes jas nešiojame, saugome darbuotojus, bet dirbame toliau.
Karantinas praėjo ganėtinai sunkiai, nes mes užsidarėme visomis prasmėmis nuo viso pasaulio. Tai buvo kažkas naujo ir netikėta, mes to neplanavome ir nesiruošėme.
Dabar antras etapas jau negali būti netikėtas, nes mes žinome apie procesą ir patį virusą. Dėl to turėtume žymiai kruopščiau būti pasiruošę ir suplanuoti visus veiksmus. Tačiau Vyriausybė negali nuspręsti vėl užsidaryti nuo visko“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Pasak konfederacijos pirmininkės, nebereikia uždaryti verslų kaip tai buvo pavasarį karantino pradžioje, nes daugelis darbo vietų jau yra puikiai persitvarkę ir pasirengę dirbti karantininėmis sąlygomis.
„Darbuotojai vėl bijo grįžti į tą pradinį tašką, nuo kurio mes pradėjome kovo 16 dieną. Tai pats baisiausias dalykas, kai kurie žmonės prarado darbus, kažkas išėjo į prastovas, didelis pajamų netekimas. Kai kurie iš viso užsidarė. Tokių dalykų mes neturėtume leisti ateityje“, – sakė I. Ruginienė.
Anot pirmininkės, natūralu, kad kai kurie verslai nespėjo atsigauti dar po karantino.
„Reikia pripažinti, kad dalis verslų praktiškai prastai gyveno dar ir iki karantino. Tą rodė ir darbo ginčų patirtis, kai darbuotojai kreipėsi dėl gausybės neišmokėtų atlyginimų, netesėtų sprendimų ir panašiai.
Tai tokie verslai jau buvo nestabilūs ir, be abejonės, karantinas tiesiog tik pagreitino tai, kas yra neišvengiama“, – sakė I. Ruginienė.
Mano, kad antrasis protrūkis atsirado dėl įvežtinių atvejų
Anot jos, kitas labai svarbus aspektas, kurį reikia pažymėti, iš kur įvyko tas antrasis protrūkis ir dabar Lietuvoje vis turime daugiau atvejų, pastarosiomis savaitėmis kasdien vis girdime po kelioliką naujų koronaviruso atvejų.
„Vasaros pradžioje gyvenome ganėtinai ramiai ir situacija buvo stabilizuota. Matome, kad protrūkis atsirado dėl įvežtinių atvejų. Juos įvežė iš trečiųjų šalių arba mūsų piliečiai grįžę iš užsienio. Matyt, reikėtų tuos srautus daugiau sukontroliuoti.
Tokie įvežtiniai atvejai, kaip uzbekų pavyzdys, mums gali pridaryti nemažai bėdos. Matyt, čia reikėtų griežtesnių sprendimų“, – akcentavo I. Ruginienė.
