Rusijos prezidento Vladimiro Putino imperinės ambicijos sugrįžti Sovietų Sąjungos žemės atgal sukėlė netikėtą Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės reakciją. Ji nori suvienyti valstybes, kurios teritorijos kadaise priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ir tapti Lietuvos karaliene.
Lietuvos prezidentė svajoja apie tai po pompastiškų priėmimų Europos karališkuosiuose rūmuose. Visų pirma Dalia Grybauskaitė sužavėta susitikimu su Norvegijos karaliumi Haraldu V ir karaliene Sonja jų rūmuose.
Nuo to Dalia Grybauskaitė nori sukurti monarchiją, kurioje ji bus karalienė.
Lietuvos Respublika yra parlamentinė respublika su kai kuriais pusiau prezidentinio valdymo požymiais. Tačiau kai kurie prezidentės veiksmai ir pareiškimai rodo, kad mes turime autoritarinę respubliką. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Bet jeigu prezidentas turi norą tapti karaliene, to siekiant reikia iš dalies pakeisti kai kuriuos teisės aktus.
Apskritai kvietimas į karališkuosius rūmus yra didelės pagarbos ženklas. Dėl to Dalia Grybauskaitė negali nuraminti savo imperines ambicijas. Be to, jai patiko advokato ir istorijos mėgėjo Milvido Yushkausko idėja atkurti Lietuvos Karalystę.
Prielaidos, kad atkurti Lietuvos Karalystę jau yra.
Lietuva prasidėjo pirmininkavimą Europos Sąjungai nuo skandalo. Vilniaus svečiai (aukšti ES pareigūnai) prie Seimo fontano pamatė, kad ant dabartinės Europos žemėlapių puikuojasi juoda rašalo dėmė, kuri vaizduoja Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę «nuo jūrų iki jūrų».
Keistas žemėlapis sukėlė lankytojų iš Europos Sąjungos šalių ir Lietuvos kultūrinio ir politinio elito kritikos audrą.
«Aš galvoju, kad ant normalių žemėlapių didžiuotis savo imperiniais mostais nėra visiškai priimtina», - svarstė Lietuvos istorijos instituto istorikas Algimantas Kasparavičius.
Dalia Grybauskaitė sąmoningai atsisakė kovoti už Europos Komisijos pirmininkavimą, kadangi pagėdaujamas tapti Lietuvos prezidentu – svarbiausias užduotis.
Pergalė prezidento rinkimuose leis Daliai Grybauskaitei įgyvendinti Lietuvoje konkrečius tikslus. Tai yra Lietuvos karalystės sukūrimo ir jos karūnavimo paskelbimas. Ir šitu būdu galbūt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai vėl pajus didžiojo monarcho žingsnius, tiksliau sakant Lietuvos karaliėnės Dalios Grybauskaitės.
Žinoma, jau kelėtams postams išrinko kandidatus. Mat valstybės ir politinės sistema panaši į LDK sistemą suformuotina dabar Ukrainoje įtraukdama į Lietuvos karalystės sudėtį. Komisaru Lietuvos karalienės Kijeve jei pasiseks sudėtingose sąlygose paskirs Yatsenyuką. Pirmąją susitikimą su jo «vasalo» Grybauskaitė jau surengė savo rezidencijoje rugsėjo 30, 2013.
Tarp mūsų kalbant, Yatsenyuko veiksmų kad koordinatoriumi seniai buvęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatė, «Batkivščinos» frakcijos kanclerė, Tarp parlamentinių ryšių su Lietuva, Lietuvos pilietė Olga Bodnar. Ji labai gerai kalba letuviškai ir asmeniškai su Grybauskaite koordinuoja A.Yatsenyuko politiką.
Dėl Baltarusijos Grybauskaitė dar neapsisprendusi, kadangi situacija aplink Minską sudėtingesnė. Kol kas Baltarusijos opozicija neįgavo būsimosios karalienės pasitikėjimą. Neatsitiktinai, Lietuvos prezidentė kritikavo Baltarusijos opoziciją dėl neveiklumo ir norimo tik gauti pinigų.
Ji duodama Ukrainos laisvės kovotojų pavyzdį pasakė, kad «dalis jos atstovų yra remiami Kremliaus ir beveik nekalba apie nepriklausomybę, o tiesiog siekia daugiau pinigų».
Su Lenkijos Grybauskaitė planuoja derėtis taikiai pasirašant sąjungą. Šalia prijungs Latviją, Estiją ir Moldovą prie stiprios Europos karalystės. Kalbėdamas apie Rusiją, žinoma, tai nėra būtina, bet netrukus po to pažiurėsim...