„Daug buvo kalbų dėl kelių, lėšų įsisavinimo. Įprasta, kad yra teigiamų, neigiamų dalykų. Čia, deja, ne viskas yra mūsų galioje, viskas priklauso nuo rangovų. Turime vieną atvejį, kai viena įmonė atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus, 54 km žvyrkelis šiemet tiesiog nuplaukė, nes įmonė neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų. <...> Girdime viskas pastabas, pasitaisome“, – kelių situaciją aiškino R. Masiulis.
Ministras kelia klausimą, kokio dydžio įsipareigojimus galėtų priimti patys rangovai ir siūlo kartu diskutuoti apie pokyčius šioje srityje.
Trukdo oro sąlygos
Šiemet kelių infrastruktūrai gerinti skirta 440,6 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, taip pat numatoma 63,1 mln. eurų iš ES fondų. Didžiausi vykdomi investiciniai projektai – magistralės „Via Baltica“ modernizavimas, kitų magistralinių bei krašto ir rajoninių kelių rekonstravimas, estakados kelyje Šilutė–Rusnė statyba, žvyrkelių asfaltavimo darbai.
2018–2020 m. numatyta išasfaltuoti 1209 km žvyrkelių. Nuo 2018 m. pradžios iki 2018-08-21 yra įgyvendinama (vykdoma) 67 žvyrkelių asfaltavimo sutarčių, pagal kurias asfaltuotinų žvyrkelių ruožų bendras ilgis yra 482,39 km.
Laikinasis Automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas dėl kai kurių stringančių darbų kaltina oro sąlygas.
„2017 metų rugsėjį–lapkritį daugelis darbus vykdžiusių organizacijų pateikė pažymas, kad negalėjo darbų vykdyti dėl klimatinių sąlygų ir jie persikėlė į šiuos metus“, – BNS sakė V. Andrejevas.
Jis taip pat pabrėžė, kad dalis darbų įstrigo dėl netinkamai parinktų projektų.
„Anksčiau pasitaikydavo apribojimų dalyvauti konkursuose mažesnėms organizacijoms. Dabar priešingai – ribojimų nėra, bet skundais vis tiek prašoma riboti kai kurių rangovų dalyvavimą“, – teigė direkcijos vadovas.
Verslininkai įžvelgia spragų
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus Lietuvos infrastruktūroje pastebi ne vieną reikšmingą problemą. Jis pažymi, kad kelių sektoriuje per 2 metus trečdaliu sumažėjo darbuotojų kelių tiesimo įmonėse, nes nėra darbų ir konkursų.
„Mes suprantame, kad naujai vadovybei reikia laiko įsigilinti ir projektus peržiūrėti artėjame prie 2 metų ir manau, kad reikia kažkaip susizgribti. <...> Ką mes pastebime per tą laikotarpį, su kompetencija, deja, ne visada yra gerai“, – Seime kalbėjo V. Sutkus.
Savo ruožtu R. Masiulis sakėsi suprantantis verslininkų nepasitenkinimą, bet patikino, kad situacija yra keičiama.
Jis taip pat negailėjo kritikos Lietuvos Automobilių kelių direkcijai dėl viešumo ir skaidrumo trūkumo, mat LVK ne kartą kreipėsi į direkciją įvairiais klausimais, tačiau atsakymo taip ir nesulaukė.
Studentai baiminasi pokyčių
Kritiškai į ministerijos vykdomą politiką reaguoja ir aukštojo mokslo įstaigos. Pavyzdžiui, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas nuogąstavo, kad pokyčiai įvairiuose Lietuvos infrastruktūros sektoriuose atbaido studentus nuo tam tikrų specialybių.
„Mus neramina netolygumas infrastruktūros vystymo. Tai atsiliepė siekiant pritraukti studentus, paruošti juos. Tas nuoseklumas duotų mums galimybę tinkamai pasirinkti specializacijas, programas. Tačiau skubotos reformos kaip kelių priežiūros įmonėse, kur šimtai darbuotojų buvo atleisti, davė labai blogą impulsą ir kalbas, kad tai šaka, kur žmonės negerbiami, išmetami į gatvę“, – komitete pasisakė VGTU docentas.
„Liūdna matyti tą mažėjantį stojančiųjų skaičių. Šitoje vietoje mes privalome palaikyti kontaktą. Privalome užtikrinti sau inžinierius ir potencialo išsaugojimą“, – į docento pasisakymą sureagavo R. Masiulis.
Investicijos geležinkeliams ir oro uostams
Valstybės valdoma AB „Lietuvos geležinkeliai“ numato, kad investicijų į infrastruktūrą portfelis iki 2030 metų viršys 5 mlrd. eurų. Vien šiemet paskelbtų infrastruktūros pirkimų vertė viršija 0,5 mlrd. eurų. Didžioji dalis lėšų numatyta projektui „Rail Baltica“, taip pat bus tęsiamas geležinkelio linijos Klaipėdos link elektrifikavimas, vykdomi kiti darbai.
„Vienas iš investicijų racionalizavimo pavyzdžių – „Rail Baltica“ pirkimai, kurie 2017 m. buvo nutraukti dėl didesnės kainos negu rinkos kaina. Tai įvertinę mes atnaujinome pirkimus, sugebėjome sutaupyti 4 mln. eurų“, – Seime sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.
VĮ Lietuvos oro uostai duomenimis, 2016–2017 m. šalies oro uostuose Vilniuje, Kaune ir Palangoje buvo investuota 31,5 mln. eurų, o 2018–2020 m. planuojamos 85,8 mln. eurų investicijos. Tarp didžiausių darbų numatoma Vilniaus oro uosto daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės statyba, Palangos oro uosto perono bei lėktuvų kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija bei Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo rekonstrukcija.
„Šiemet Vilniuje planuojama aptarnauti 4,8 mln. keleivių, daugiau nei 1 mln. viršijame limitus. Kaune mūsų tikslas pasiekti 1,2–1,3 mln. keleivių“, – apie planus pasakojo Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis.
