Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako, jog oponentų sulauks siūlomas didesnis smulkaus verslo apmokestinimas, didesni alkoholio ir tabako akcizai, naujas draudėjų įmokų apmokestinimas.
„Verslo liudijimų šalininkai oponuos, tada alkoholio ir tabako akcizai irgi sulauks debatų. Tada yra kuro dalykai, (...) naujas pasiūlymas dėl draudėjų įmokų apmokestinimo“, – BNS antradienį sakė jis.
A. Romanovskis pabrėžė, kad visas gynybos finansavimo paketas gali sukelti ginčų ir užsitęsti, į jį įtraukus dalį anksčiau teiktos mokesčių reformos paketo pasiūlymų.
„Kur didžiausia grėsmė, kad tai sulaukia debatavimo ir ginčų. Jei bent jau verslo bendruomenė kalbėjo apie 1 proc. pelno mokesčio (padidinimą – BNS) ir sakė, kad yra pasiruošusi prisidėti (prie gynybos finansavimo – BNS), dabar ateina dar kažkokie papildomi dalykai, kurie sukurs skirtingą požiūrį arba prieštaravimus“, – komentavo A. Romanovskis.
„Čia yra mokesčių reforma, kuri susilauks įvairiausių vertinimų“, – pridūrė jis.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos lyderio, „didžiausias nusivylimas“, jog pritrūko valios įtraukti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimą, neambicinga ir tai, kad pasiūlyta gynybai skolintis tik vidaus rinkoje.
Vis dėlto A. Romanovskis teigiamai vertino pasiūlymą sukurti gynybos fondą, kuris užtikrins, kad verslo sumokami papildomi mokesčiai „tikslingai atiteks gynybai, o ne kam kitam“.
Pelno mokesčio tarifas dabar siekia 15 proc., o papildomas 1 proc. biudžete atsispindėtų tik 2026 metais, todėl ministerija siūlo metams pratęsti laikinojo bankų solidarumo įnašo galiojimą, kad papildomų lėšų gynybai būtų gauta 2025 metais.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžė, jog būtent dėl tokio pasiūlymo didinti pelno mokestį ir buvo sutarta.
„Buvo tas vienas procentinis punktas (pažadėtas – BNS) ir mes tikėjomės, kad Vyriausybė jį išlaikys, nes mūsų diskusijos ir argumentai nuo pat pradžios buvo tokie. Matome, kad Vyriausybė tęsia savo žodį bendruomenei ir mes pritariam šitam dalykui“, – antradienį BNS sakė V. Janulevičius.
„Verslo taryba, į kurią įeina ir Lietuvos pramonininkų konfederacija, ir Investuotojų forumas, lygiai taip pat Pramonės ir amatų rūmai Lietuvos – mes jau prieš tai buvome sutarę, kad 1 procentas mums yra priimtinas ir mes norime solidarizuotis. Mes pasiūlėm 1 procentą pelno mokesčio tarifui ir pridėtinės vertės mokesčiui, bet kaip suprantu, pridėtinės vertės mokesčio nėra“, – aiškino V. Janulevičius.
Vis dėlto konfederacijos prezidentas pridūrė, kad kiti mokesčių pasiūlymai pramonei sukels šiek tiek sunkumų.
„Dėl kitų mokesčių, matyt, mes nesame dideli fanai sektorinių, asocijuotų struktūrų mokesčių šitoje vietoje, bet, matyt, kitos išeities nėra. (...) Faktas, kad mums svarbu išlaikyti pozityvų investicinį klimatą šitoje vietoje, kad tos investicijos būtų“, – sakė jis.
Anot V. Janulevičiaus, dėl kuro akcizų didinimo gali brangti prekių pervežimas, bendrovėms gali tapti sunkiau apsidrausti.
„Faktas, kad ir paslaugos, ir pačių prekių pristatymas, atvežimas žaliavų (brangs – BNS), o tai palies visus mus. Nėra čia jokios abejonės“, – sakė jis.
„Ir draudimas, aišku, kad jis palies visus, čia nėra jokios abejonės, kad tos paslaugos kažkiek brangs. Brangs verslui, čia vienu momentu buvo ir taip sunku apsidrausti nekilnojamąjį turtą dėl galimų geopolitinių rizikų, matėsi, kad ta kaina truputį buvo suintensyvėjusi, ar ji nepadidės daugiau“, – teigė V. Janulevičius.
Finansų ministerija taip pat siūlo padidinti mažų įmonių lengvatinį pelno mokesčio tarifą 1 procentiniu punktu iki 6 proc., atsisakyti specialaus pelno mokesčio režimo draudimo ir sveikatos sektoriams bei automobilių atskaitos ribojimo, susieto su žalumu.
Finansų ministerija antradienį pasiūlė papildomas lėšas gynybai surinkti vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą, pakeliant akcizą degalams, įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių.
Be to, pasiūlyta grįžti prie ankstesnės Vyriausybės iniciatyvos daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu.
Be kita ko, ministerija pasiūlė be plano didinti akcizus per artimiausius trejus metus, papildomai 6 centais (akcizas ir pridėtinės vertės mokestis) didinti akcizus visų rūšių kurui.
Ministerija teigia, kad šie pasiūlymai leis iki 2030 metų padidinti gynybos finansavimą iki maždaug 3 proc. bendrojo vidaus produkto.
Asignavimai krašto apsaugai didinami siekiant greičiau išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje ir priimti Vokietijos brigadą.
