Šio laikotarpio kapinynas rastas dar 2008 metais. Tuo metu buvo rasti du kapai – vyro ir moters, taip pat daugybė įkapių. Siekiant tiksliau nustatyti kapinyno ribas ir jo datavimą, archeologiniai tyrimai pratęsti šių metų pavasarį.
„Po 16 metų pertraukos su Verkių direkcija nusprendėme, kad reiktų padaryti papildomus tyrimus, kad nustatytume kapinių ribas – į kurią pusę jos tęsiasi, kokio jos galėjo būti dydžio“, – žurnalistams Verkių dvarvietės teritorijoje trečiadienį sakė archeologiniams tyrimams vadovavęs archeologas Robertas Žukovskis.
„Kasėme mes keturias perkasas ir, kaip dažnai būna, tik paskutinėje ketvirtoje mes aptikome du kapus – dviejų moterų“, – pridūrė jis.
Anot archeologo, pirmasis kapas, kuriame rasti maždaug 35 metų amžiaus moters palaikai, jau iškeltas ir tolimesniems darbams perduotas Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centrui.
„Pirmiausia pradedame nuo tyrimų – yra padaryti rentgenografiniai tyrimai, kur jau mes šį bei tą galime pamatyti, tai yra ir kokie radiniai, kad yra daugiausiai metaliniai, kaip sunykę, kur sulūžę. Tada radiniai bus išrenkami iš kapo, po truputį viską fiksuojant, tiriant, o tada jau bus konservavimo ir restauravimo procesai“, – apie procesą kalbėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centro archeologinių metalo dirbinių restauratorė Ingrida Latvytė.
Anot jos, radinio konservavimas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių metų.
R. Žukovskis šį archeologinį radinį vadino sėkmės dalyku: „Čia tas pats kaip žvejyboje – gali pasisekti, gali nepasisekti.“
Antrasis kapas buvo iškeltas trečiadienį stebint žurnalistams.
Anot archeologo, šis kapas mažiau išlikęs, jame taip pat rastos dvi apyrankės, žiedai, vainikėlis ant galvos. Kiek šiai moteriai metų, sunku pasakyti dėl stipriai suirusių kaulų. Kol kas daugiau informacijos apie šiuos kapus nėra.
„Įkapės tai XIII amžiaus ir jos yra ne tik Lietuvai būdingos, bet ir latgaliams bei sėliams“, – kalbėjo archeologas.
R. Žukovskis sakė, kad archeologiniai tyrimai šiemet pratęsti po 16 metų pertraukos Verkių regioninio parko direkcijai skyrus papildomų finansų.
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktorė Jolanta Radžiūnienė neatsakė, kiek šiems archeologiniams tyrimams buvo skirta lėšų.
„Matyt, kad dabar teks prioritetus truputį pakeisti, ką planavome prieš tris metus. Tas vertingumas ir reikšmingumas tikrai nulemia šitų tyrimų tolimesnį finansavimą“, – sakė ji.
Anot J. Radžiūnienės, kol kas nėra nuspręsta, kas ateityje dar bus tiriama Verkių dvarvietės teritorijoje.
Verkių dvaro sodyba įsikūrusi Vilniaus miesto pakraštyje, vienas jos pakraštys remiasi į Neries upę, kiti ribojasi su Jeruzale, Naujaisiais Verkiais ir Verkių mišku. Verkių dvaro ansamblį sudaro daug išlikusių pastatų ir mažosios architektūros detalių. XVIII amžiaus pabaigoje šioje teritorijoje įkurtas dvaro parkas, jį sudarė žemutinis ir viršutinis parkas. Žemutinis parkas neišliko.
