Emigraciją masiškai besirenkantys tautiečiai ir paprasti keliautojai neretai patenka į šiuolaikinių prekiautojų žmonėmis ar šiaip aferistų žabangus.
Aurelijus iš Kauno (vardas pakeistas) taip pradėjo pasakojimą: „Gerai, kad draugas Lietuvoje tądien atsitiktinai perskaitė mano atsiųstą elektroniniu paštu žinutę ir paskolino 300 litų. Mane reikėjo pasitikti ir sumokėti išpirką, nes iš Anglijos reikėjo tiesiog sprukti. Mačiau, kas nutiko tiems, kurie neturėjo Lietuvoje iš ko susimokėti už grįžimą mikroautobuso vairuotojams. Man nuvažiuojant juos pradėjo mušti.“
Sena tradicija
Pusiau legaliai dirbančios mikroautobusų firmos, ant kurių vizitinių kortelių jokių rekvizitų, išskyrus telefono numerį, nėra – tik šiuolaikinis apgavysčių epizodas.
Ne vieną emigracijos bangą patyrusioje Lietuvoje visada būta žmonių, kurie iš to pelnėsi. Knygoje „Nusikaltimai prie Smetonos“ (Vilnius: „Aidai“, 2008, p. 79.) istorikas Bernardas Gailius cituoja vieną tarpukario Lietuvos vidaus reikalų ministrų Rapolą Skipitį: „Laivų bendrovių agentų agitacija turėjo didelį pasisekimą ir 1923–1924 metais keliolika tūkstančių Lietuvos žmonių nuplaukė į Pietų Ameriką. Bet nuvykusieji į tą skelbtąjį rojų pamatė, kad lietuviui ten buvo greičiau pragaras, o ne rojus. Pamatę tikrovę emigrantai išsigando ir gal būtų visi grįžę atgal, jei būtų turėję grįžimui lėšų. <...> Pabėgusieji iš „rojaus“ ir grįžę namo neskubėjo pasakoti apie matytus blogumus aname žemyne, nes nenorėjo parodyti savo nerimtumą, kad pasidavė lengvai suviliojami bei apgaunami. Tuo tarpu laivų bendrovių agentai toliau kurstė emigruoti į Pietų Ameriką, ypač į Braziliją.“
Kaip priduria istorikas, aprašinėdamas garsią pasų klastojimo bylą, emigracijos biurų veikla dažnai buvo susijusi su tikra prekyba žmonėmis ir balansavo ant teisėtumo ribos. Sugundytų žmonių, įsigijusių „laivakortę“ į vieną pusę, niekas neklausė, kur tiksliai jie nori važiuoti ir kokį darbą dirbti. Grįžti iš „pažadėtosios žemės“ būdavo nepaprasta. Tai pavyko tik mažumai – kai kam slepiantis laivų triumuose ir pan. Anglija – ne Brazilija, už lango XXI amžius, bet ne viskas keičiasi taip labai, kaip atrodo.
Tikrovės grimasos
Aurelijaus nuomonė kategoriška – bendrovės „Jobcenter LT“ ir kitų po neva tarptautiniu ženklu DARBMAN besislepiančių bendrovių tikslas yra prekiauti žmonėmis, iš anksto pasistengiant paversti juos skolininkais ir siekiant neleisti užsidirbti tiek, kad būtų galima pasitraukti iš „globos“.
Kaip rodo Aurelijaus patirtis ir turimi dokumentai, finansiniai bendravimo su minėta įmone ypatumai yra tokie: iš pradžių sumokami 400 litų, paskui pasirašomas 1 200 litų vekselis, be kurio Anglijoje „niekas nepasitiks“. Dar 400 litų sumokami mikroautobuso vairuotojui (iš jų – 100 litų agentūrai). Atvykus į vietą pasitinka nežinia kam atstovaujantys vadybininkai, kurie ir sprendžia, kokiame fabrike ar kokio fermerio lauke teks dirbti. Darbo jėgos pardavėjams ir prievaizdams iš karto sumokami 55 svarai sterlingų už būsimą būsto nuomos savaitę ir kas savaitę po penkis svarus sterlingų už elektrą.
Toliau, pasak Aurelijaus, prasideda darbiniai santykiai, nuo kurių taip pat imama „drožlė“.
„Už mūsų parduodamo darbo valandą, mano žiniomis, agentūra gauna 9–15 svarų sterlingų. Darbuotojui išmokama 5,83 svaro sterlingų už valandą darbo. Atskaičius mokesčius – 5,35 svaro sterlingų. Banko kortelę pagamina tik po mėnesio. O iki tol kiekvieną savaitę eini su čekiu atsiimti pinigų grynaisiais į „Western Union“. Nuo 180 svarų sterlingų ten mokėjau už išgryninimą 14“, – pasakojo Aurelijus.
Pagaminus kortelę, pinigus agentūra pervesdavo tiesiai į sąskaitą, tačiau, pasak pašnekovo, prasidėjo kitos įdomybės.
Dirbant bent tris dienas per savaitę, pasak Aurelijaus, viskas atrodo ne taip blogai. „Bėda ta, kad darbo reguliariai tyčia neduodama ir niekada nežinai, kur atsidursi: pjaustysi gėles fabrike, lauke pjausi kopūstus ar brokolius. Kai atvežė ravėti bulvių, nedavė pirštinių, o vietoj jų įkišo vaistinėles“, – pasakojo jis.
Vos tik darbas tapo reguliaresnis ir nuotaika pagerėjo, netikėtai buvo suduotas smūgis, kad vyras „nesišakotų“. Avansas už būstą, vadinamas depozitu, staiga buvo padidintas. Pareikalauta mokėti jau ne už savaitę, o už dvi, vėliau – už keturias savaites į priekį. Atsisakius pažadėta ir ištesėta, kad darbo Aurelijus nebegausiąs. Keliautojo įsitikinimu, tai galėjo būti padaryta dėl to, kad jis apsipratęs ėmėsi ieškoti alternatyvų, pildyti anketas įvairiems darbams. Apie tai sužinojo vadybininkai, nesuinteresuoti melžiamo darbuotojo savarankiškumu ir pasitraukimu.
Aurelijus pasakoja patyręs dar vieną šoką, kai savo vardu gavo sąskaitą už viso namo, kuriame gyveno keturi asmenys, komunalinius patarnavimus („sugyventiniai“ nuolat keisdavosi – tai atvykdavo, tai išvykdavo). Buvęs emigrantas tikino jokių popierių dėl to nepasirašęs. Esą tiesiog pasinaudota jo asmens duomenimis, kuriuos įdarbinimo agentūra gauna dar prieš pradėdama „ieškoti darbo“ užsienyje.
„Supratau, kad pateksiu į karstą arba į kalėjimą. Nenoriu apibendrinti savo patirties. Jei kas atvažiuoja su geromis anglų kalbos žiniomis ir dar su šiek tiek pinigų – gali užsikabinti. Geras žmogus niekur neprapuls“, – sakė jis „Balsas.lt savaitei“ ir ragino tiesiog netikėti agentūromis ir nemanyti, kad būdamas nekvalifikuotas, be santaupų, be kalbos įgūdžių išspręsite problemas mokėdamas pinigus už nieką, pasirašinėdamas vekselius ir tapdamas nežinia kam atstovaujančių vadybininkų preke.
Reklamos atvirukas
Iš kitos varpinės situacija atrodo kitaip. „Balsas.lt savaitė“ prisiskambino minėtos bendrovės vadovui Iljai Malkinui. Jis patikino, kad ir šis, ir gausūs skundai internete dėl jo, kaip ir dėl kitų agentūrų, darbo yra tiesiog subjektyvūs žmonių, kuriems nepasisekė, įspūdžiai.
„Labai įdomi informacija“, – numykė pašnekovas, išgirdęs apie vekselio pasirašymą. – „Už įdarbinimą, pagal Lietuvos įstatymus, šiuo metu jokių mokesčių imti negalima (gal tam ir reikalingas vekselis – red. past.) ir mes su tuo sutinkame, nes ir aferistų yra pilna. Šiuo metu Lietuvoje yra krizė. <...> Kaip jūs įsivaizduojate, jei yra portalas skusk.lt, negi ten kas nors parašys komplimentą? Su mielu noru įkurčiau puslapį komplimentai.lt. Manau, kad ten apie mus rasčiau daug gero. Paskaitau puslapį skusk.lt. Taip, liūdna. Būna, kad kartais norisi net verkti. Na, bet tą patį skaitau apie konkurentus“, – aiškino verslininkas.
Pasak I. Malkino, negerų istorijų, į kurias patenka išvažiavę padirbėti į užsienį tautiečiai, jis žino daug. „Ten atvažiavę daugelis gauna šoką. Gal jie kitaip įsivaizduoja būstą, kuriame gyvens. Gal tikisi, kad iš karto ten atvažiavę gaus aukso kalnus“, – sakė pašnekovas.
Anot I. Malkino, jo firma turi parengusi 12 lapų instrukciją, kaip elgtis užsienyje. Vienas iš punktų esą yra nurodymas skambinti į agentūrą, jei susiduriama su problemomis, panašiomis į aprašytąsias. Savų vadybininkų užsienyje įmonė esą neturi, o jei partneriai, su kuriais pasirašytos sutartys, ką nors daro ne taip – tiesiog reikia skųstis.
Įdomios smulkmenos
I. Malkinas pripažino, kad įmonės svetainėje vis dar reklamuojama įdarbinimo Norvegijoje paslauga nebeteikiama, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija anuliavo licenciją. Bendrovės interneto svetainė, kuri esą atnaujinama, vis dar reklamuoja įdarbinimą Norvegijoje. Bet tai tik pati painiavos pradžia.
„Balsas.lt savaitės“ duomenimis, bendrovė „Jobcenter LT“, derėdamasi su klientais, dėl kurių įmonės vadovui kartais norisi net verkti, naudoja gan įdomią atsiskaitymų taktiką. Pavedimą už „dokumentų paketo sutvarkymą“ siūloma adresuoti Klaipėdoje veikiančiam „vertimų biurui“ bendrovei „Crida“. Pastarosios pagrindinė veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba. Savaime tai nėra nuostabu, nes bendrove „Jobcenter LT“, redakcijos duomenimis, ne pirmą mėnesį domisi antstoliai. I. Malkino žmona Agneta yra įsteigusi bendrovę „Baltic staff“ – interneto svetainė eurodarbai.lt. Pastaroji irgi giriasi turinti daug „partnerių“ įvairiose šalyse.
„Balsas.lt savaitė“ neketina išskirtinai persekioti šios verslininkų šeimynos ar spręsti, kas teisus. Raginame būti budriems.. Pateikiame internautų atsiliepimus ne tik apie šias bendroves, bet ir apie skandalingai pagarsėjusią kelionių (ne)organizatorę „Amber promotion“, vėliau virtusią „Atostogų sandėliu“, o šiandien mutuojančią į bendrovę „Kosta“. Keliaudami su tokiais organizatoriais į vergiją gal ir nepateksite. Žinoma, jei turėsite pinigų grįžti atgal.
SKUSK.LT skaitytojų atsiliepimai:
Bendrovė „Darbman“
Venkite aferistų iš tolo
vytas 2009-03-04
tai tokia besiskelbianti save "idarbinimo imone" firmele, kurios tikslas kaipreikiant uzsidirbti is patikliu darbo uzsienyje ieskanciu zmogeliu. skelbiasi populiariausiuose portaluose dvejopu vardu- darbman arba jobcenter-neva norvegijoj skubiai reikalingi ivairiu profesiju zmones. pristatai jiems dokumentus,sie pazada po2-3 sav uzversia jus darbo pasiulymu gausa,sumoki jiems uz "dokumentu vertima ir notarini patvirtinima" 180 Lt ir tiek ziniu.lauki men.,lauki du,tris-jokiu skambuciu.jeigu bandai tame paciame portale,kur jie skelbiasi ideti zmones ispejanti skelbima apie vykdoma afera,-tavo skelbimas kaipmat isimamas.tokiu apmautu-ne vienetai ir ne desimtys-simtai.bet prie darbman neprikibsi-sutartyje ir nera ju isipareigojimu jums.bet imoka salyginai-nedidele,kalba jie irgi graziai ir itikinamai,tad zmones lengvai "pasimauna".tad bukite atsargus-darbu jie neturi,bet turi graziai parengta plana kaip patiems neblogai pralobti sunkmetciu...
Marius (2010-10-12 21:37)
Visi kvaileliai kas dar tiki Jobcentre (Darbman) apgaulem skaitykit. Parasiau laiska i Tesco ir gavau atsakyma:
Dear Marius
I'd like to apologise for the delay in responding to you. This is due to the high number of contacts that we re receiving at the moment.
I'd like to thank you for your interest in working for Tesco. Unfortunately, I cannot confirm at the moment that this company is anything to do with Tesco.
Whilst we do often have vacancies in our stores and warehouses, if you wish to apply for work you would have to provide all necessary Visas and work permits yourself as we would b e unable to assist you with this.
I do hope that this answers your question and I would like to wish you luck in your search for work.
If you have any further queries please do not hesitate to contact me at [email protected] quoting TES8319219X.
Kind Regards
F***** B******
Customer Service Manager
Tesco Customer Service
Kas nesupranta trumpai isversiu - Tesco neturi nieko bendra su sita imone o jei nori dirbti Tesco turi tureti darbo leidimus ir tada kreiptis i juos
Isvadas darykite patys
Sutapimai (Spalio 5 d.)
Giedrė (2011 10 05 07:54:08) rašė:
Pažvelkime atidžiau. Profilaktiškai. (2011 10 04 13:23:05) rašė:
UAB "Amber promotions" => UAB "Atostogų sandėlis" => UAB "Kosta" ?
Ar tikrai? O gal tik keletas bendrumų ir sutapimų?
2x2=4 (2011 08 19 17:22:12) rašė:
Ką įprastai vadiname apgavikais, sukčiais ir aferistais?
1. Jeigu kas nors bent keletą kartų nesilaiko savo pasirašytų sutarčių, meluoja, žada ir pažadų nevykdo yra apgavikas. Apgavikai amberiai apgavo tūkstančius žmonių.
2. Jeigu tai dar susiję ir su pinigų pasisavinimu apgaulės būdu (amberių atvejis), tai tokie žmonės vadinami sukčiais ir aferistais.
Aferistų amberių gynėjai sako: kaipgi, kaipgi, yra žmonių kurie gavo sutartyje numatytą apgyvendinimą, taigi matote amberiai nėra aferistai.
Logika maždaug tokia: Džonis apvogė Džeką, Peką, Meką ir dar keletą tūkstančių žmonių. Džonis yra vagių vagis. Ateina Maiklas ir sako: Džonis manęs neapvogė, netgi nupirko man alaus bokalą. Pažįstu dar ir daugiau žmonių kuriuos Džonis neapvogė.
Ar Džonis jau ne vagis?
Po vasaros ateina ruduo.
Tiek pat yra aišku, kad amberiai yra sukčiai ir aferistai.
Neaišku gali būti tik tiems, kuriems amberiai "nupirko alaus".
