Šią žinią N. Venckienė paskelbė socialiniuose tinkluose.
„Einu į Seimą“, – violetiniame fone didžiosiomis raidėmis parašė buvusi teisėja.
Ši N. Venckienės žinutė sulaukė daugybės jos gerbėjų reakcijų ir komentarų.
Jei patektų į parlamentą, tai nebūtų pirmoji N. Venckienės kadencija Seime. 2012 m. jos vedamas partijos „Drąsos kelias“ sąrašas rinkimuose iškovojo 7 mandatus. 2014 m. N. Venckienei iškelta apkaltos procedūra ir ji pašalinta iš Seimo.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad iš JAV pernai lapkričio 6 dieną pargabenta buvusi parlamentarė Lietuvoje iš pradžių buvo suimta, tačiau Vilniaus apygardos teismas lapkričio 19 dieną patenkino prašymą paleisti ją už 10 tūkst. eurų užstatą ir panaikino anksčiau skirtą dviejų mėnesių suėmimą.
N. Venckienei uždėta apykojė, paimti dokumentai. Ji iš Lietuvos į JAV išvyko 2013 metais. Tais metais Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę. N. Venckienė įtarimus neigia ir vadina juos politiškai motyvuotais. Ji buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių veikėjų.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.
Jis kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.
Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.
N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta įsikišus pareigūnams.
