„Deja Amerikos kūrėjų įsitikinimas, kad laisvė ir teisingumas yra visuotinė teisė nebuvo įvykdytas šiame sprendime. Šis sprendimas buvo teisėtas, bet ne teisingas“, – teigia K. Venckus.
Neringos Venckienės sūnus feisbuke tvirtino, kad dar nuo 2018-jųjų, kai mama buvo uždaryta į kalėjimą, susidurta su ekstradicijos įstatymo spragomis: „Ir nors dauguma teisėjų sutiko, kad ne tik Lietuvos kaltinimai atrodo politiškai motyvuoti, bet ir, kad ekstradicijos įstatymas turi rimtų spragų, tačiau jie vis tiek sutiko išduoti mano mamą Lietuvai. Daugelis įrodymų kuriuos norėjome pateikti nebuvo priimti, ir turėjome galimybę tik aiškintis dėl Lietuvos Vyriausybės pateiktų „įrodymų“. Tokių įrodymų kaip Lietuvos prokurorų liudijimai, kad mano mama „nuo 2012 m. slapstėsi“ nors tuo laikotarpiu ji ne tik dalyvavo Seimo rinkimuose, bet ir buvo išrinkta į Parlamentą.“
Visgi K. Venckus pastebi, kad nors nors nuo pat pradžių kova atrodė baigsis be pergalės, tačiau iš 39 kaltinimų, liko tik keturi: „ Ir nors tikėtina, kad artimu metu mano mama bus parvežta į Lietuvą, kova tikrai nėra baigta“.
N. Venckienės sūnus feisbuke kreipiasi į lietuvius ir prašo netylėti, nes taip, esą, šimtus žmonių politikams bus sunkiau užtildyti nei vieną žmogų: „prašau vienytis, rinktis į protesto akcijas, dalyvauti teismo posėdžiuose. Prašau Jūsų nebijoti išreikšti savo nuomonę. Lietuvos valdžiai yra nesunku užtildyti vieną žmogų, tačiau jie nenutildys šimtų ir tūkstančių“, – teigia K. Venckus.
Lietuvos prokurorai siekia N. Venckienės grąžinimo, kad jai galėtų būti pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo, tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo, piktnaudžiavimo vaiko atstovo teisėmis ir kitų nusikaltimų.
BNS primena, kad N. Venckienė iš Lietuvos išvyko 2013 metais. Ji Čikagoje suimta 2018 metų vasarį.
Praėjusią savaitę N. Venckienės advokatų pateiktame 46 puslapių ieškinyje tvirtinama, kad Aukščiausiasis Teismas neatnaujino gairių dėl pagrindinių ekstradicijos įstatymo nuostatų nuo XIX amžiaus. Ieškinyje sakoma, kad N. Venckienės byla yra galimybė išaiškinti tą teisės aktą.
Anksčiau šiais metais Čikagos apeliacinis teismas atmetė jos skundą dėl ekstradicijos iš dalies remdamasis viena 1896 metų nutartimi.
N. Venckienė turėjo leidimą gyventi ir dirbti JAV, tačiau 2018-ųjų vasario 13-ąją ji pasidavė šalies teisėsaugai, sužinojusi, kad pareigūnai siekia jos arešto.
Ji tikėjosi, kad Valstybės departamentas pripažins jai iškeltus kaltinimus politiškai motyvuotais, tokiu atveju jos ekstradicija būtų neįmanoma. Tačiau 2018-ųjų balandį JAV valstybės departamentas atsisakė tai padaryti.
Čikagos apeliacinis teismas liepą atmetė N. Venckienės skundą ir tvirtinimą, kad Lietuvos iškelti kaltinimai turi „politinį aspektą“.
