Lietuviai savo sveikatą vertina prasčiausiai iš visų europiečių, tačiau numoja ranka į tai, ką valgo, rašo „Veidas“.
Kas antras pripažįsta, kad sveikata prasta ir kad maitinasi blogai
2006 m. pabaigoje paskelbto „Eurobarometro“ tyrimo „Sveikata ir maistas“, atlikto visose ES šalyse, duomenimis lietuviai ir latviai savo sveikatą vertina prasčiausiai: tik pusė gyventojų nurodė, kad jų sveikata šiuo metu yra gera arba labai gera. Net 44 proc. lietuvių sakė sergantys chroniška liga – tai prasčiausias rezultatas tarp 25 ES šalių. Be to, lietuviai sveria pora kilogramų daugiau (74,5 proc.), nei vidutinis europietis (72,2 proc.).
„Nors lietuvių mityba keičiasi į gera, ji dar nėra tokia, kokia turėtų būti, - „Veidui“ sakė Respublikinio mitybos centro Faktinės mitybos skyriaus vedėja dr. Roma Bartkevičiūtė. – Didžioji dalis gyventojų pažeidžia vieną ar kelias sveikos mitybos rekomendacijas“.
Viena svarbiausių klaidų, pasak specialistės, yra per mažas daržovių ir grūdinių produktų vartojimas. Per didelis lietuvių kalorijų šaltinis yra riebalai. Nors angliavadeniai turėtų duoti maždaug du kartus daugiau dienos kalorijų, nei riebalai, šiuo metu lietuviai iš angliavandenių gauna mažiau kalorijų nei iš riebalų.
Kalorijų suvartojimas technologijų amžiuje mažėja drastiškai, nes kasdien vis daugiau darbų atlieka mašinos, daugėja sėdimą darbą dirbančių žmonių.
„Nepagalvojame, kad sulėtėjus kalorijų deginimui reikia mažinti ir kalorijų kiekį. Taigi maistas turi būti kuo kokybiškesnis, tai yra, jame turi būti kuo daugiau maistinių medžiagų ir kuo mažiau kalorijų“, - aiškino R. Bartkevičiūtė.
Laimė, lietuviai bent jau supranta, kad maitinasi išties prastai, rašo „Veidas“. „Eurobarometro“ tyrimas rodo, kad tik šiek tiek daugiau nei pusė (55 proc.) tautiečių mano, kad tai, ką jie įprastai valgo, gerai jų sveikatai. Taigi kas antras lietuvis pripažįsta, kad maitinasi prastai.
Dietologė Edita Gavelienė teigia, kad kartais žmonės remiasi sveikos mitybos principais, kurie iš tiesų yra mitai. Vienas tokių, jos manymu, yra maisto derinimo idėja.
„Dažnas sako: aš negaliu sveikai maitintis, nes man neišeina derinti. Tačiau ši teorija turi nedaug racionalaus pagrindimo – jei skrandis pripratinamas virškinti kartu baltymus ir angliavandenius, jis tai ir padarys. O jei kurį laiką žmogus derina maistą ir vėliau to atsisako, skrandis gali pradėti maištauti“, - teigia ji.
Velykoms – kas šviežiausia
Kulinarinio paveldo fondo direktorė Birutė Imbrasienė nesutinka, kad lietuviškas švenčių stalas yra nesveikas todėl, kad sumaišome labai daug patiekalų.
Pasak jos, mūsų protėviai nevalgydavo taip, kaip mes dabar, kai vienu prisėdimu reikia sudėti į skrandį viską, kas padėta ant stalo. Kai kuriuose regionuose velykiniai valgiai ant stalo išbūdavo iki Atvelykio – tai yra visą savaitę. Per vieną valgymą būdavo pasirenkami vienas du patiekalai. Dažniausiai atsigavėjimo pusryčiams būdavo valgoma kiaušinių. Taip pat šeimininkės galėdavo paruošti karšto maisto: iš vakaro pašaudavo į krosnį kopūstienę su mėsa ar bulvių plokštainį su kiaulės kojytėmis. Ir tai būdavo vienintelis šiltas patiekalas per Velykas, nes krosnį kursi – nelaimę prisišauksi.
Padengtas stalas stovėdavo visą šventinį laikotarpį. Šeimyna ar atėję svečiai per kiekvieną valgymą ragaudavo vis kitų patiekalų. Lygiai taip pat ir vestuvės trukdavo kelias dienas – maisto užtekdavo, nes jo nesuvalgydavo viso iš karto.
Pasak B. Imbrasienės, Velykų stalui buvo skirta viskas, kas šviežiausia. Tai pirmieji želmenys, kiaušiniai, pienas, svietas, sūriai, veršelių ar paršelių mėsa. Juk tokių gėrybių nebūdavo visą žiemą, rašo „Veidas“.
