Lietuvių tautosakoje žinomos sakmės, esą pasaulis atsiradęs iš kiaušinio. Žmonės, pastebėję, kad iš kiaušinio atsiranda gyvybė, ėmė laikyti jį stebuklingu, gretinti su dangumi, saule, mėnuliu. Siekdami kiaušiniams suteikti ypatingos galios, juos išrašydavo, išmargindavo paslaptingais ženklais ir raštais, dažydavo įvairiomis spalvomis. Tokį magiškų ženklų ir spalvų kūrinį pavadino margučiu, tapusiu didžiosios Velykų šventės simboliu. Ir mes, pakartoję ar savaip margutyje vašku ar aštraus peiliuko rėžiu įrašę senuosius baltų raštus, tęsiame protėvių tradicijas.
Išmargino net papūgėlių kiaušinius
Panevėžio miesto kraštotyros muziejus, pasitikdamas Velykas – gamtos atbudimo šventę, atidarė parodą „Margučių rytas“ ir pristatė trijų Aukštaitijos regione gerai žinomų tautodailininkių magiškais simboliais išrašytus ir vingriais raštais išmargintus margučius.
Iš šios trijulės – vabalninkietės Vytenės Repšienės, anykštietės Ritos Vasiliauskienės ir panevėžietės Gražinos Kudrickienės – parodai daugiausia margučių primargino ponia Vytenė: ji pateikė 126 margučius ir du velykinius sodus. Iš Anykščių atvykusios R. Vasiliauskienės indėlis – 21 margutis, o panevėžietė G. Kudrickienė parodai primargino 50 kiaušinių.
Visų trijų moterų margučiai spindi spalvomis, bet smagiausia, kad kiekvienos tautodailininkės raštų paslaptys išpaišytos ant pačių įvairiausių paukščių – stručių, žąsų, ančių, vištų ir net papūgėlių kiaušinių.
Margučiuose – ir šventiniai palinkėjimai
Kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriaus vyresnioji muziejininkė Aušra Sidorovienė sako, jog marginti kiaušinius Velykų išvakarėse – smagiausias užsiėmimas, mėgstamas ir vaikų, ir suaugusiųjų.
„Smagu, kai paprastas kiaušinis akyse virsta mažu spalvingu ir užburiančiu stebuklu, kuriame išpiešti paties žmogaus sugalvoti raštai! Žinoma, galima pasinaudoti ir etnologų surinkta medžiaga, kurioje gausu kiaušinių marginimo raštų pavyzdžių. Juk kiekvienas simbolis, išpieštas ant kiaušinio, turi savo prasmę ir reikšmę. O per Velykas gautame dovanų margutyje galima perskaityti ir palinkėjimą“, – A. Sidorovienė kvietė panevėžiečius taip pat prisidėti prie tokių linksmybių.
„Velykoms, – aiškino muziejininkė, – parengėme edukacinę programą moksleiviams „Margučių rytas“. Programos dalyviai susipažins su šventųjų Velykų tradicijomis nuo šviesaus laukimo pradžią atnešančios Verbų šventės, margučių raštų ir spalvų magijos iki Velykų ryto. Didžiausią džiaugsmą patirs vašku išrašiusieji raštus ir patyrusieji stebuklą, kai akyse paprastas kiaušinis taps magišką galią įgavusiu Velykų simboliu – margučiu.“
Pagoniškų papročių atšvaitas
Dalis Velykų papročių – tokių kaip eiti anksti ryte į bažnyčią, keliauti aplink ją paminint Kristaus nueitą kančių kelią – krikščionybės suformuoti papročiai. Likę – marginti kiaušiniai, lalavimai ir kitkas – kilę iš pagonių pavasario gamtos atgimimo šventės.
Velykiniai margučiai – vienas pagrindinių šv. Velykų akcentų. Kiekvienas Lietuvos kraštas turi savas tradicijas, raštus ir marginimo būdus. Maišantis kultūroms, nykstant sienoms tarp valstybių, keičiasi ir marginimo būdai, mados. Beje, kiaušinių marginimo paprotį turi ne tik lietuviai, bet ir daugelis kitų prosenoviškų tautų. Archeologai yra radę margučių, datuojamų III a. pr. Kr. – jie iškasti... Arabijoje.
Kiaušinius dažė ir graikai, romėnai.
Lietuvoje patys populiariausi trys marginimo būdai – dažymas viena spalva, marginimas karštu vašku ir skutinėjimas. Seniau buvo dažoma natūraliomis priemonėmis – ąžuolo ar juodalksnio žievės nuoviru, svogūnų lukštais, raugintais burokėliais, samanomis, ramunėlėmis, beržų lapais ir kitais dažomųjų medžiagų turinčiais augalais. Cheminiais dažais dažyti pradėta tik 19-ojo amžiaus pabaigoje.
Raštų įvairovė
Štai ką yra užrašiusi Vilniaus etninės kultūros centro darbuotoja Marija Liugienė apie margučių raštų įvairovę: „Įvairiausių raštų margučiuose vartojama daug. Bene dažniausiai sutinkamas ir pats populiariausias motyvas – apskritimas, ratas. Tai saulės ir kitų dangaus šviesulių ženklas, kartais virstantis gėlės žiedeliu, tai taip pat amžinybės, nesibaigiančio gyvybės ciklo ženklas. Dažnas ir kryžius – horizontalios kryžmos (žemė) ir vertikalios (dangus) jungtis. Svastika – tai judantis kryžius: judėjimo, ugnies, perkūno ženklas. Įvairios spiralės (žalčiukai) – energijos, gyvybingumo evoliucijos ženklas. Kvadratas – tai žemės pastovumo, stabilumo ženklas. Įvairūs trikampiai – smaigaliu į viršų ir žemyn – vyriško ir moteriško pradų simboliai. Ir, žinoma, gyvybės medis – nuo paprasčiausio trišakėlio iki augalo puode, kur puodas vaizduoja žemę, o medžio viršūnė – dangų.
Begalinis raštų įvairumas verčia manyti, kad kiekvienas margutį marginantis asmuo vadovavosi tik fantazija. Tačiau įsižiūrėję į raštus matome, kad didelis vaidmuo tenka ir tradicijai. Matome raštų, kurie būdingi beveik visoms margučius vartojančioms tautoms (tai visų pirma beveik visos slavų tautos). Vieni raštai būdingi tik tam tikrai apylinkei, o kiti yra tokie pat, kokie aptinkami priešistorinių laikų kapuose randamuose daiktuose. Daugumą margučių raštų, ypač primenančių saulutes, galima rasti kituose mūsų liaudies dirbiniuose: senosiose verpstėse, keramikoje, siuviniuose. Kiek transformuoti pastebimi juostose, rankšluosčiuose, lovatiesėse, geležinių kryžių viršūnėse. Vis dėlto tenka pažymėti, kad tarp margučių raštų yra ir vien margučiams būdingų, skirtingų nuo kitų mūsų charakteringų liaudies meno rūšių. Raštų komponavimas tradiciniuose margučiuose yra trijų pagrindinių schemų: ornamentuojami simetriškai abu kiaušinio šonai, padalinus jį išilgai; ornamentuojami abu kiaušinio galai, padalinus jį skersai; ornamentuojamas kiaušinis įvijai.“
Natūralus dažymo būdas
Dabar šiek tiek apie kiaušinių dažymo būdus, kurie yra du – šaltas ir karštas. Šaltas dažymas sukuria subtilius, pusskaidrius šešėlius, bet dažant šituo būdu kiaušiniai gali būti nudažyti labai nelygiai, jei nebus laiku apsukami. Naudojant šaltą dažymą, kiaušiniai ir dažymo produktai verdami atskirai. Po to, kai dažymo priemonė atvėsinama ir perkošiama, kiaušiniai įmerkiami 5–10 minučių ir sausai nušluostomi popieriniu rankšluosčiu. Jei dažomi verdant, kiaušiniai įgauna intensyvesnę ir lygesnę spalvą.
Vienas populiariausių ir dažniausių natūralių dažymo būdų – svogūnų lukštais. Dažymo receptas nesudėtingas – svogūnų lukštai užpilami vandeniu ir verdami nuo 30 minučių iki valandos. Spalvos intensyvumas priklauso nuo lukštų kiekio ir mirkymo laiko. Paįvairinimui prieš merkiant į dažus kiaušinius galima aprišti siūlais, žolelėmis ar skudurėliais, tuomet ant lukšto bus skirtingi ornamentai.
Šv. Velykų stalą galima papuošti raudonais margučiais, tik tuomet teks pasirūpinti burokėliais. Daržovės nulupamos, supjaustomos ir užpylus vandeniu verdamos. Kai burokėliai išverda, išgriebiami, o į skystį sudedami kiaušiniai. Burokėlių virale išvirti kiaušiniai bus raudoni.
Rusvai margai nudažyti kiaušinius galima su šienu. Į puodą įdedamas geras gniužulas šieno, užpilamas vandeniu ir verdama apie valandą. Tada sudedami kiaušiniai ir verdami. Šieno virale išvirti margučiai įgaus šviesiai rusvą spalvą. Stipriame ramunėlių nuovire virti kiaušiniai bus geltoni, dilgėlių virale – žali, o kavoje – tamsiai rudi.
Raimonda MIKUČIONYTĖ
