Teismo pirmininkui Arūnui Purvainiui įteiktas reikalavimas, įpareigojantis jį pašalinti, taip pat pateiktos rekomendacijos, susijusios su smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos tobulinimu, Eltą informavo VDI.
ELTA primena, kad VDI tyrimą teisme atliko po žiniasklaidos pranešimų. Buvę ir esami Kauno apylinkės teismo darbuotojai, tarp jų – ir teisėjai, portalui „15min.lt“ pasakojo apie netoleruotiną pirmininko A. Purvainio elgesį. Tai, anot jų, neretai tampa ir išėjimo iš darbo priežastimi.
Kauno apylinkės teismas kol kas nepateikė komentaro dėl VDI tyrimo.
„Jei Lietuvos politikai turi P. Gražulį ir E. Vaitkų, tai Lietuvos teismai turi jų abiejų kombinaciją – A. Purvainį, kuris teismo viduje galimai pasižymi šokiruojančiu elgesiu, keistais veikimo būdais, noru išsišokti ir nuolatine destrukcija. Netikiu, kad VDI pateiktos rekomendacijos pakeis esamą situaciją teisme, nes pagarbus elgesys pagal visiems priimtinas moralės normas su visais teismo darbuotojais šiam asmeniui yra terra incognita (neatrasta žemė – ELTA)“, – Eltai teigė buvęs teismo darbuotojas, nenorėjęs viešinti savo vardo ir pavardės.
Tai yra ne pirmas VDI patikrinimas šalies teismuose.
Tyrimas dėl situacijos Klaipėdos apylinkės teisme
Eltos surinkti duomenys rodo, kad VDI situaciją aiškinosi ir Klaipėdos apylinkės teisme, patikrinimas teisėjos Kristinos Serdiukienės vadovaujamame teisme buvo atliekamas nuo kovo 29 iki balandžio 22 dienos.
„Patikrinimas buvo vykdomas bendrais pagrindais, tai yra vertinant, kaip darbdavys laikosi imperatyvių teisės aktų reikalavimų, susijusių su smurto ir priekabiavimo prevencija. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytus pažeidimus ir probleminius klausimus, teismo pirmininkei buvo įteiktas reikalavimas, taip pat pateiktos rekomendacijos, susijusios su smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos tobulinimu“, – Eltą informavo VDI.
Inspekcija tyrimo detalių nekomentavo.
Tyrimas buvo atliekamas pagal Klaipėdos apylinkės teismo darbuotojų skundą. Dalį tyrimo atliko ir baigė Klaipėdos apygardos teismas, o kita dalis buvo perduota tirti VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriui.
Paaiškėjus, kad Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkė K. Serdiukienė pretenduoja į Klaipėdos apygardos teismo pirmininko pareigas, Klaipėdos apygardos teismas buvo kreipęsis į Teisėjų tarybą įvertinti, ar toliau dėl tyrimo objektyvumo galima tęsti šį ir pradėti dar vieną tyrimą pagal kitą skundą.
Klaipėdos apylinkės teismo administracijos sekretorė Dovilė Radžienė Eltą informavo, kad jos atstovaujamame teisme dirba apie 40 teisėjų ir arti 150 teismo darbuotojų.
2023 m. gruodžio mėnesį 12 Klaipėdos apylinkės teismo darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pateikė skundą dėl darbo užmokesčio nedidinimo Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui Mariui Dobrovolskiui. Minėto skundo pagrindu buvo atliekamas išankstinis tyrimas, jo nagrinėjimui Teisėjų taryba sudarė komisiją.
Pasak D. Radžienės, nepakankamas teismo finansavimas dėl darbuotojų darbo užmokesčio yra labai opi problema. Darbo užmokestis teismo darbuotojams (valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis) yra finansuojamas tik 66,7 procentų faktinio poreikio. Ši situacija iš esmės susiklostė dėl nepakankamo teismo finansavimo darbuotojų atlyginimams bei dėl mažų atlyginimų bendrąja prasme, lyginant su kitomis viešojo sektoriaus įstaigomis.
„Kadangi tai tęstinė situacija, kai teismui yra skiriamas nepakankamas finansavimas, kiekvieni biudžetiniai metai yra užbaigiami su skola, kuri perkeliama į kitų metų biudžeto išlaidas, t. y. skola kasmet didėja. 2023 m. teismas turėjo 75 125,59 Eur darbo užmokesčio fondo skolą. Esant tokiai situacijai, galimybės didinti atlyginimus darbuotojams yra sudėtingos. 2024 m. teismui skirti asignavimai darbo užmokesčiui valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, yra nežymiai padidinti, todėl 2024 m. darbuotojų atlyginimai buvo peržiūrėti“, – teigiama teismo atstovės atsakyme.
Preliminariais paskaičiavimais, 2024 m. pabaigoje numatomas apie 310 tūkst. eurų trūkumas darbo užmokesčiui išmokėti.
